Visuomenės reakcija

Prieš maždaug tris savaites Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Kazio Škirpos alėjos pavadinimą pakeisti į Trispalvės, o ankstyvą liepos 27-osios rytą R.Šimašiaus nurodymu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Pastarasis įvykis sukėlė itin didelį dalies visuomenės pasipiktinimą sostinės politiko veiksmais.

Išreikšti savo pasipiktinimo R.Šimašiaus siekiu perrašyti Lietuvos istoriją ir sukiršinti įvairių tautybių Lietuvos piliečius praėjusį trečiadienį keli šimtai žmonių susirinko į mitingą "Apginkime Lietuvos didvyrius!" prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Mitingo dalyviai atsinešė Lietuvos vėliavas, merą R.Šimašių kritikuojančius, Generolą Vėtrą bei K.Škirpą ginančius plakatus. Mitinge, į kurį atvyko įvairaus amžiaus asmenys, atstovaujantys įvairioms organizacijoms bei judėjimams, nuskambėjo daug kritikos R.Šimašiui bei jį palaikantiems.

Šis mitingas – ne pirma protesto forma prieš savivaldybės sprendimus. Prieš savaitę ant Vinco Kudirkos ir Petro Cvirkos paminklų buvo užkabintos miesto merui skirtos lentelės su užrašais "Šimašiau, ar aš kitas?" ir "Drauge Šimašiau, didžiuojuosi". Miesto centre taip pat buvo galima pamatyti išklijuotus plakatus su K.Škirpos ir J.Noreikos-Generolo Vėtros atvaizdais. Greitai lentelės ir plakatai buvo pašalinti, o dėl ant V.Kudirkos paminklo užkabintos lentelės policija pradėjo tyrimą.

Turime nustoti bijoti

Kaip teigė vienas mitingo organizatorių Sakalas Gorodeckis, kurio tėvas buvo J.Noreikos pavaduotojas Lietuvių tautinėje taryboje, valstybės žlugimas prasideda nuo jos simbolių niekinimo.

"Tie žmonės, kurie kūrė Lietuvos valstybę, tapo šios valstybės simboliais, o dabar mes juos prarandame, tad visai realu, jog rytoj prarasime visai ką kita. Šis mitingas surengtas priešais Vrublevskių biblioteką, prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Tik niekas nežino, ar neišauš diena, kai kažkam pasirodys, kad ir Mindaugas nevertas atminimo. Matome, kaip griaunamas pasitikėjimas savo valstybe, neatsižvelgiant net į teismų sprendimus. Valstybė, kaip tokia, neformuoja bendros politikos, ką reikia daryti su tų žmonių, kurie kuria Lietuvos valstybę, atminimo įamžinimu, kad ir kokios tautybės jie būtų", – sakė mitingo dalyvis.

Anot S.Gorodeckio, tiems, kurie nenori sutikti su didžiosios visuomenės dalies požiūriu, diskusijų  niekada nebus gana. Tačiau yra teismo sprendimai, yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pažymos, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko apdovanojimas J.Noreikai – to niekas nedarė nepaskaitęs, nepasidomėjęs, neišanalizavęs. Tad dabar kvestionuoti tuos faktus, švelniai tariant, nerimta.

"Kai politikas priima sprendimą, turime paklausti, ar tas sprendimas naudingas Lietuvos valstybei. Jeigu ne, kyla kitas klausimas – kam, priimdamas tą sprendimą, jis tarnavo?" – sakė S.Gorodeckis.

Kai politikas priima sprendimą, turime paklausti, ar tas sprendimas naudingas Lietuvos valstybei.

Anot jo, pasiduodame spaudimui iš išorės, kuris visiškai neatitinka Lietuvos valstybės interesų. Tai jau Lietuvos suvereniteto klausimas – ar tarptautinė komisija sprendžia, ką turi daryti mūsų valstybė? Jeigu leisime bet kam šeimininkauti savo kieme, rytoj atsiras kiti – iš Rytų – kurie pasakys, kad mes turime sugrąžinti tarp savo simbolių kokią nors žvaigždę, nes 1941 m. birželio sukilimo metu K.Škirpos vadovaujami savanoriai netoli mitingo vietos nušovė keletą raudonarmiečių. Lietuva privalo suformuoti savo istorinės atminties politiką ir ją vykdyti. Ir galų gale nustoti bijoti. Dabar bijome kažkokios tarptautinės opinijos, užuot demonstravę savo stiprybę, tai, kad turime tuos savo simbolius ir turime ką ginti.

Pasipriešinimas būtinas

Filosofas Arvydas Juozaitis, prisiminęs Lietuvai svarbius istorinius įvykius ir žmones, teigė, jog tautos didvyrių akivaizdoje dabartinis Vilniaus meras "yra nykštukas" – praeis šiek tiek laiko ir jo pavardė pasimirš, tad neverta jos net minėti.

"Kai Poncijus Pilotas Jėzaus Kristaus paklausė, kokia yra svarbiausia žmogaus savybė, kas žmogų daro žmogumi, jis atsakė vienu žodžiu – drąsa. Visa kita yra išvestinės sąvokos. Drąsa yra aukščiausia vertybė. Ir šiandien mes esame drąsūs, nors mus gąsdina. O gąsdina kas? Vilniaus meras, kuris tiesiog kasa antisemitizmo šaknį ir sako: žiūrėkit, žiūrėkit. Reikia pasakyti: tai gi pats esi didžiausias antisemitas", – kalbėjo politikas.

Jis prisiminė, jog kadaise, Sąjūdžio pradžioje, Lietuvos piliečiai dažnai skandavo žodį "gėda", kuris buvo sakomas svetimai valdžiai. Dabar tenka sakyti tą patį. Vadinasi, ir dabar valdžia svetima. Taip, ji svetima Lietuvai. Ji daro Vilnių įvairiausių tarptautinių eitynių miestu, ji neįsileidžia į Lukiškių aikštę Vyties, ji kartu su barbarais, kurie nudaužė Generolo Vėtros atminimo lentą, pritardama ją nukabino.

"Amerikos Konstitucija sako: kai nusikaltimas tampa įstatymu, piliečių pasipriešinimas būtinas. Ir dabar mes tai darome – mes priešinamės. Ir nereikia čia jokios ideologijos. Esame lietuviai vien dėl to, kad pirmieji du žodžiai Lietuvos Konstitucijos preambulėje kaip skamba? Lietuvių tauta sukūrė šitą valstybę. Šios preambulės autorius – Justinas Marcinkevičius. Kai kurių dabartinių valdžios atstovų akimis žiūrint, jis, žinoma, yra nacionalistas. Dar daugiau – jis, ko gero, už savo žodžius, kad lietuvių tauta sukūrė šią valstybę, gali būti pavadintas naciu. Gėda apie tai net kalbėti", – sakė filosofas.