Niujorke artimiausiais mėnesiais ketinama pradėti skaitmenizuoti Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo sukauptą unikalų Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO archyvą apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.

Dokumentus JAV didmiestyje įsikūrusiame institute šiuo metu konservuoja trys archyvarai ir dvi bibliotekininkės. Analogiški darbai vykdomi ir Vilniuje, kur išlikę apie trečdalis archyvo.

Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.

„Ketiname sutvarkyti apie pusantro milijono dokumentų ir apie 10 tūkst. knygų ir sujungti šią medžiagą su tuo, ką turime Vilniuje,“ - interviu BNS Niujorke sakė instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas (Džonatanas Brentas).

„Darbai prasidėjo tiek čia, tiek Vilniuje su knygomis ir rankraščiais. Tai septynerių metų projektas. Ties juo dirbantys žmonės turi mokėti lenkų, rusų, jidiš, lietuvių kalbas“, - pasakojo instituto vadovas.

Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo metais veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.

1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.

Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs juos Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Knygos ir dokumentai dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.

Lietuvoje projektą įgyvendina Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Anot archyvo darbuotojų, dažni atvejai, kai viena dalis susijusių dokumentų yra Vilniuje, kita - Niujorke.

„Kai buvau Lietuvoje, kai kurie dokumentai vis dar buvo dėžėse, susukti į ritinius. Kai juos išvyniojau, pasirodė Vilniaus geto dulkės. Tai ne tik mokslinis tyrimų projektas, tai istorijos atstatymo projektas. Šios medžiagos išsaugojimas yra tikro kultūrinio bendradarbiavimo ir supratimo pavyzdys, svarbus tiek Lietuvos, tiek žydų istorijai“, - kalbėjo J.Brentas.

Skaitmenizavimo projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų, finansavimą Niujorke veikiantis institutas rinks iš privačių ir vyriausybinių lėšų, prie projekto taip pat prisideda Lietuvos institucijos.

Karo metu naciai ir lietuviai kolaborantai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.

„Visuomet buvo žmonių, kurie norėjo ką nors išsaugoti. Negalima sakyti, kad buvo tik žudikai ir tik aukos. Šis projektas padės eiliniams žmonėms geriau suprasti istorijos kompleksiškumą (...). Atvirai kalbant, manau, kad nuo karo dar pilnai neatsigavo nei lietuvių, nei lenkų, nei žydų, nei rusų pasaulis. Šiuo projektu bandome padėti atkurti mūsų kolektyvinę atmintį“, - sakė J.Brentas.

Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Julius Pranevičius BNS teigė, kad iš YIVO archyvų medžiagos galima susidaryti ne tik įspūdį apie žydų bendruomenės gyvenimą Vidurio ir Rytų Europoje, bet ir rasti unikalių dokumentų bei fotografijų apie Lietuvos miestų ir miestelių architektūrą, žmones ir papročius.

„YIVO archyvai turėtų būti įdomus informacijos šaltinis ir lietuviams, norintiems suprasti savo valstybės daugiakultūrę istoriją“, - teigė konsulas.