Vilniaus veidas keičiasi neatpažįstamai, jis kaskart gražėja. Tokios atvykėlių pagyros šalies sostinei – tik mielas prisiminimas. Šiemet Vilnius "pasipudruos" vos vienu kitu nauju pastatu, bet jie nepaslėps spuogų.

Likimas dar neaiškus

"Vilniui ruošiantis 2009 m. Europos kultūros sostinės renginiams būtina pastatyti pasaulinius standartus atitinkantį daugiafunkcį kultūros centrą su simfoninės, kamerinės, moderniosios muzikos salėmis. Bendras pastatų plotas – 28 tūkst. kv. m. Investicijos į projektą siektų 173 mln. litų. Statybas reikia pradėti ne vėliau kaip 2008-aisiais", – tokios ar panašios kalbos visai neseniai aidėjo Vilniaus savivaldybėje.

Tam buvo numatyta ir vieta – šalia Seimo rūmų esančiame 2 ha ploto sklype, kuriame šiuo metu įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Dabar šie planai, regis, jau pamiršti. Aikštelė prie Seimo naudojama automobiliams ir prireikus – piketams prieš valdžios savivalę.

Nepajudėjo iš vietos ir Lukiškių aikštės pertvarkymo darbai, kurie buvo planuojami ne vienus metus. Pernai meras Juozas Imbrasas mieste iškabintuose plakatuose klausė vilniečių nuomonės, kaip turėtų atrodyti viena centrinių aikščių. Pasirinkti tikrai buvo iš ko, nes architektai pateikė ne vieną siūlymą dėl aikštės koncepcijos.

Dabar jau aišku, kad Lukiškių aikštė liks tokia, kokia buvo, nes jai pertvarkyti finansavimas nenumatytas.

Lažybų bendrovės galėtų pasiūlyti vilniečiams lažintis: bus ar nebus sostinėje pastatytas nacionalinis stadionas ir kada tai įvyks. Pažvelgus į eigą, tampa panašu į savotiškas varžybas – vieni valdininkai pažada pinigų, kiti juos išbraukia iš paraiškų. Vieni skelbia konkrečias užbaigtuvių datas, kiti, nutraukdami darbus, jas nukelia nežinia kuriam laikui. Aiškėja viena – stadionas šiais metais tikrai nepapuoš Šeškinės kalno, kaip buvo planuota anksčiau.

"Vilniaus dienos" žiniomis, šiemet biudžete stadiono statyboms likę tik 29 mln. litų. Jų užteks nebent baigti įrengti laikančiąsias konstrukcijas.

Mistinėmis tampa ir savivaldybės vis planuojamos Balsių mokyklos bei vaikų darželio komplekso statybos. Apie jas kalbama dešimtmetį, kasmet žadama baigti projektavimo darbus ir pradėti lieti pamatus. Pagal pirminius planus nauja mokykla sostinės pakraštyje turėjo stovėti jau 2006 m. Naujausiais duomenimis, vaikų darželis Balsiuose turi būti ypač aukštos energinės klasės, pastatytas vadinamojo pasyviojo namo (angl. – "Passive house") principu. Tačiau Balsių gyventojai jau praranda viltį išvysti švietimo įstaigų komplekso statybas ne tik šiais, bet ir kitais metais.

Didžiausia žaidimų aikštelė

Šiais metais turėjo būti baigtas dar vienas didžiulis projektas, sietas su programa "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009".

Dešiniajame Neries krante esančioje 120 ha teritorijoje, be rekonstruojamos Nacionalinės dailės galerijos ir Lietuvos technikos muziejaus, turėjo būti įrengtas naujasis pakrantės parkas, tarptautinis 2,5 tūkst. vietų konferencijų centras, taip pat planuota išplėsti greta esantį viešbutį. Projekto plėtra turėjo rūpintis tiek savivaldybė, tiek privatūs investuotojai. Iš viso investicijos į naująjį centrą turėjo siekti 2,76 mlrd. litų, iš jų – 40–50 mln. būtų kainavęs naujasis konferencijų centras.

"Krizė daugiausia pakoregavo savivaldybės planus. O privatūs investuotojai tik iš dalies aprimo. Konstitucijos prospektas ir jo prieigos toliau išlieka daugelių interesų zona. Tiek palei upę, tiek kitoje gatvės pusėje esantys laisvi sklypai – tarsi didžiulė žaidimų aikštelė. Čia vyksta labai įdomūs žaidimai, visi nepastebimai kovoja dėl geresnių pozicijų, nori užsitikrinti palankesnes sąlygas būsimoms statyboms", – pasakojo savo pavardės skelbti nenorėjęs nekilnojamojo turto plėtotojas.

Jo teigimu, jeigu ekonomikos nebūtų sukrėtusi krizė, už "Europos" verslo centro jau būtų statomas naujas daugiaaukštis pastatas. Daugiaaukštį verslininkai buvo užsimoję statyti ir prie "Reval Hotel Lietuva", kur šiuo metu įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Judant link Pedagoginio universiteto abipus Konstitucijos prospekto šiemet būtų stiebęsi mažiausiai penki verslo centrai, kitokie komerciniai ar gyvenamieji pastatai. Planų plėtoti įvairius projektus turėjo didieji šalies investuotojai: "Hanner", "Ranga IV", "Merko statyba", "Progresyvios investicijos" ir kiti.

Tenka koreguoti planus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorės Dalios Bardauskienės teigimu, planus koreguoja ne tik sostinės centre projektus ketinę įgyvendinti investuotojai. Išeities ieško ir atokesnėse vietose sklypus įsigiję verslininkai.

"Nekilnojamojo turto plėtotojai savo užmojus mažina 30–40 proc. Jeigu ne krizė, sostinės veidas būtų tikrai smarkiai pakitęs. Gyvenamosios paskirties projektai, kurie miesto pakraščiuose buvo vystomi sistemingai, priverstinai stabdomi, nes gyventojams kol kas nereikia būsto. Tiksliau reikia, bet jo negali nupirkti stringant finansavimui.

Buvo užmojis atgaivinti ir miesto centrą. Antai didžiulis Architektūros parko projektas Užupio pakraštyje. Dievas žino, kada jis pajudės iš mirties taško. Pramoninių teritorijų virsmas gyvenamosios ar daugiafunkcės paskirties objektais irgi nebevyksta. Dauguma projektų, kurie buvo numatyti bendrajame miesto plane, nebus pradėti įgyvendinti. Ir tam įtakos turėjo ne tik krizė, bet ir valdžios nenoras spręsti investuotojų problemas, gerinti investicinę aplinką", – kalbėjo D.Bardauskienė.

Atsiprašė pirkėjų

"Leiskite padėkoti jums už domėjimąsi "ScandiPark" projektu ir informuoti, kad Norvegijos investicinės bankininkystės bendrovė "Verdispar", plėtojanti gyvenamosios paskirties projektą Ukmergės gatvėje, praėjusių metų pabaigoje nusprendė laikinai sustabdyti "ScandiPark" plėtrą. Tokį sprendimą investuotojai turėjo padaryti dėl besitęsiančios pasaulinės finansų krizės ir nekilnojamojo turto rinkos sąstingio – tai lėmė bankų ir kitų finansų institucijų pasikeitusį požiūrį į nekilnojamojo turto projektų finansavimą", – tokį pranešimą metų pradžioje išplatino bendrovė "Verdispar Baltics".

Įmonės rinkodaros ir pardavimo vadovas Audrius Valatkevičius pasakojo, kad praėjusių metų vasarą Ukmergės gatvės pakraštyje esančiame sklype buvo pradėti paruošiamieji darbai. Iki metų pabaigos klientai buvo rezervavę apie 25 proc. visų statyti ketintų butų. Tačiau toks skaičius neįtikino bankų, jog projektas bus sėkmingas – finansavimą šie būtų skyrę, jeigu būtų rezervuota apie 40 proc. visų butų. Iš viso "ScandiPark" kvartale norėta pastatyti 600 butų.

Norvegų investuotojai ketina laukti geresnių laikų ir tik pasikeitus padėčiai rinkoje atnaujinti projekto darbus. Vis dėlto jie nepaliks teritorijos apleistos. A.Valatkevičius tvirtino, jog netrukus turėtų prasidėti biurų parko "Office Park" statybos. Buvo užsitikrintas reikiamas skaičius patalpų nuomininkų, tad bankai projektą finansuos.

Užsieniečiai linkę laukti

Norvegai – ne vieninteliai užsieniečiai, kuriems nepavyko laiku įgyvendinti numatytų projektų. Daug atgarsių sukėlęs buvęs "Lietuvos" kino teatras, turėjęs virsti į prabangių apartamentų su komercinėmis patalpomis ir kino centru kompleksą, liko stovėti toks, koks ir buvo.

Šiuo metu jis priklauso investuotojams iš Didžiosios Britanijos, kurie projekto įgyvendinimą atidėjo nežinia kuriems laikams. Buvęs vienas projekto vadovų Dalius Kaveckas teigė, jog laiku pradėti kino teatro rekonstrukciją sutrukdė teismų karuselė. Juos laimėjus prasidėjo ekonominė krizė, tad investuotojai net nebepradėjo numatytų darbų, nusprendę palaukti, kol padėtis pagerės.

Valdininkai ima kalbėti, kad jiems šiuo metu didesnį rūpestį ima kelti ne nelegalios, bet pradėtos ir sustabdytos statybos. Vienas pavyzdžių – "Fabijoniškių ložės" pastatų kompleksas. Kaip ir "ScandiPark" statytojams, taip ir įmonei "Mažoji statyba" nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus butų pirkėjų. Tik vieni statybas nutraukė dar bemaž nepradėję, o kiti – beveik įpusėję.

Sustabdytas ir projektas Bokšto gatvėje. Nekilnojamojo turto bendrovė "Ogmios" su partneriais nestokojo ambicingų planų. Buvo kalbama apie "Hilton" ar kitam garsiam tinklui priklausančio viešbučio statybas. Planus pakoregavo archeologai, iškasę Napoleono armijos karių kaulų.

Pasiūla – kuo įvairiausia

Projektų, kurie nebus pradėti ar baigti šiais metais, sąrašas būtų iš ties įspūdingas.

Į jį patektų ir stojusios Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalo statybos, ir gyvenamųjų namų statybos prie "Siemens" arenos, "Vilmos" gamyklos kvartalo virsmas šiuolaikiškų biurų centrų kvartalu, buvusio taksi parko Naujininkuose konversija ir kiti.

Verslininkai šiemet tikrai nestatys planuoto verslo centro ir buvusio "Vilniaus duonos" kombinato teritorijoje. Į sustabdytų projektų sąrašą galima įrašyti ir itin reklamuotą apartamentų kompleksą "Magnifikus" Antakalnyje.

Tam, kad prasidėtų numatytos statybos, ieškoma investuotojų į įvairius pastatus: daugiafunkcės paskirties pastatą Švirtigailos ir Naugarduko gatvių sankirtoje, komercinės paskirties pastatus Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankirtoje, J.Basanavičiaus, Kęstučio ir Ulonų gatvėse.

Tai – tik maža dalis projektų, kurių įgyvendinimas pakibo ant plauko. "Beveik kasdien sulaukiame klientų, kurie nori parduoti numatytus įgyvendinti projektus arba prašo surasti partnerius šiems įgyvendinti. Kiekviena nekilnojamojo turto agentūra savo duomenų bazėse turi dešimtis tokių objektų. Tik šiandien pirkėjų ar partnerių sulaukia pavieniai. Kitiems lieka laukti geresnių laikų", – sakė nekilnojamojo turto ekspertas Gediminas Bareika.