Jų manymu, leidimai statyti didelius komercinius objektus miesto centre išduodami lengva ranka, neatsižvelgiant į gyventojams kylančias problemas.

Į "Vilniaus dienos" redakciją paskambinęs vilnietis Povilas piktinosi, kad mieste nėra tvarkos. Anot jo, nors prie "Novotel" viešbučio Gedimino prospekte yra kelio ženklas, kad automobiliams stovėti draudžiama, ten neretai, ypač vasarą, stovi transportas, laukiantis ar atvežantis turistus. Panaši situacija, anot jo, ir prie naujai pastatyto komplekso "Live Square" šalia Lukiškių aikštės – turistiniai autobusai čia trikdo eismą, susidaro automobilių grūstys.

"Gal galėtų miesto vadovai paaiškinti, kodėl vis dėlto leidžiama tokius objektus – verslo centrus, viešbučius – statyti tokiose vietose, kur iš anksto aišku, kad kils problemų dėl parkavimo? Juk visiems suprantama, kad autobusų prie viešbučių išvengti nepavyks", – klausė vilnietis.

Problemos nemato

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis "Vilniaus dienai" sakė, jog, jo manymu, nei vienoje, nei kitoje minimoje sostinės vietoje turistų autobusai eismui labai netrukdo.

"Man atrodo, kad čia tokie "perspausti" tie klausimai, – sakė architektas. – Išduodami leidimus statyboms mes vadovaujamės teisės aktais, o ne pageidavimais ar pajautimais. Yra numatyta, kur gali būti statomi viešbučiai – miesto Bendrasis planas apibrėžia, kur galima komercinių objektų statyba. Transporto sustojimą gatvėse prie tų objektų taip pat nustato specialūs teisės aktai. Mano supratimu, nei vienas, nei kitas atvejis nepretenduoja į vilniečių gyvenimą apsunkinančius."

Anot M.Pakalnio, kelio ženklus, žyminčius, kad sustoti ar stovėti transportui prie viešbučių draudžiama, derina kelių policija, o pačiu eismo organizavimu užsiima savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo poskyris. Rengiant kiekvieną projektą yra daromos eismo organizavimo schemos.

Negana to, viešbučiams, kaip ir gyvenamiesiems namams, galioja įstatymai, kuriuose numatyta, kiek parkavimo vietų kokiam kambarių skaičiui turi būti įrengta prie pastato ar po juo. Pastarąjį variantą viešbučiai dažniausiai ir pasirenka.

"Kai viešbutis statomas miesto centre, siekiame, kad prie viešbučio neatsirastų parkavimo vietų – kad būtų rengiamas požeminis parkavimas. Jeigu įrengti reikalaujamo automobilių parkavimo vietų skaičiaus neįmanoma, projektas nederinamas. Nė vienas pastatas negali būti pastatytas, jeigu neužtikrinamos tos parkavimo normos, kurios numatytos, – sakė savivaldybės atstovas. – Bet yra kitas klausimas – mes ant žemės stovinčių automobilių parkavimo vietų skaičių mieste siekiame mažinti, kad galėtume tą teritoriją atiduoti žmonėms. Mat visą dieną gatvėse "sandėliuojami" automobiliai užima mūsų viešąsias erdves. Tad tam yra ir automobilių parkavimo apmokestinimas, ir kiti dalykai, kurie  šiek tiek sprendžia tą klausimą. Faktas, kad ten, kur automobilių stovėjimas apmokestintas, ši problema mažėja."

Kilo chaosas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, urbanistas ir architektas Gintautas Tiškus yra kitokios nuomonės.

"Šiaip reikėtų pradėti nuo to, kad šitas "Live Squere" pastatytas valstybinėje žemėje, ją užimant neteisėtai, nes ten buvo skveras su infrastruktūra ir augo medžiai. Ši teritorija buvo nei iš šio, nei iš to priskirta UAB "Eika", jų sklypui Dainavos gatvėje. Du teismai buvo 2004 ir 2005 m., jie tą detalųjį planą panaikino, 2011 m. savivaldybė jį vėl patvirtino, o prokuratūra šito klausimo iki galo neišnagrinėjo. Tai čia tas juridinis klausimas, kuris iš tikrųjų yra labai aktualus, nes toks sklypas Vilniaus centre kainuoja tikrai didelius pinigus", – sakė G.Tiškus.

Sakyčiau, daug sprendimų Vilniuje priimama iš nekompetencijos arba iki galo neįvertinus galimų pasekmių.

Ar toks ir tokio tūrio pastatas ten iš viso galėjo atsirasti, anot jo, jau yra architektūrinis-urbanistinis klausimas. Be abejonės, tokioje sankryžoje miesto centre numatyti transporto, ypač turistinių autobusų, privažiavimus, gana sudėtinga. Tačiau faktas, kad tokiose gatvėse didelio turistinio transporto sustojimas neturėtų būti vykdomas.

"Tiesą sakant, planuojant statyti viešbutį iškart aišku, kad transportas ten bus, autobusai atvažiuos – žinoma, jeigu vadovaujiesi logika ir mąstai atsakingai. Tačiau taip pat mąstant turėtų būti aišku, kad statyti viešbučio valstybinėje žemėje negalima, o jis ten kažkodėl atsirado, – sakė G.Tiškus. – Sakyčiau, daug sprendimų Vilniuje priimama dėl nekompetencijos arba iki galo neįvertinus galimų pasekmių. Dabar, kai už projekto sprendinius atsakingas projekto vadovas, o tikrinančioms projektą institucijoms Statybos įstatyme nenumatyta atsakomybė, tų projektų niekas rimtai ir nenagrinėja. Projekto vadovas už viską atsako, jei kas, panaikinsime jam atestaciją. Palaukite, kas iš to? Juk šitie dalykai nėra pataisomi. Juo labiau kad jie išryškėja tik tada, kada objektas jau būna pastatytas ir niekas jo negriaus. Čia ir yra bėda – kai prisidengiant vadinamuoju biurokratinių trukdžių mažinimu buvo iki minimumo supaprastinti reikalavimai projekto rengimui, tikrinimui ir statybų leidimo išdavimui, kilo chaosas."

Visuomenė tik supažindinama

Dar viena problema, anot G.Tiškaus, – "Live Squere" projektas juk su visuomene nebuvo aptarinėjamas, nes tuo metu panašūs objektai dar nebuvo įrašyti į visuomenei svarbių sąrašą.

Tik ne taip seniai dėl visuomenės prašymų, pasisakymų spaudoje ir kitur sugebėta pakeisti ir papildyti tą sąrašą visuomenei svarbiais statiniais, kurių projektai turėtų būti svarstomi su visuomene.

"Tad nei "Live Squere", nei, pavyzdžiui, "Žalgirio" stadiono užstatymo pastatai su visuomene svarstomi nebuvo. Pastarojoje teritorijoje pristatyta nežinia ko, prokuratūra su NŽT patikrino, "Haneris" susimokėjo milijoną ir 8 ha sklype toliau stato ką nori, kai pagal bendrąjį planą ten turi būti prioritetinė teritorija sporto objektams statyti. Vyksta nesuvokiami dalykai. Tai apie ką šnekėti? – sakė specialistas. – Jei pastatomas pastatas ir prasideda teismai, pradedamas taikyti proporcingumo principas – gal negriaukime, gal jis reikalingas. O tai, kad iš neteisės teisė gimti negali, niekam nesvarbu. Verslininkai žino, kad jie, pradėję statyti ir kažkiek pastatę, jau išvengs nugriovimo. Tai kodėl gi tuo nepasinaudoti? Taip neturėtų būti. Tas užkardymas turėtų būti jau pirminėje stadijoje. Tačiau pas mus teisinė bazė yra taip "išplauta", kad ta pirminė stadija nėra kontroliuojama. Pavyzdžiui, dabar jau numatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti svarstomi su visuomene. Bet iš esmės jie su ja nesvarstomi – jie jai tik parodomi. Apskųsti tų projektinių pasiūlymų negalima, nes to nenumato įstatymas."