Quantcast

Advokatas: kalbėdamas apie „MG Baltic“ V. Bakas rėmėsi teisės aktu

Kalbėdamas apie koncerną „MG Baltic“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas rėmėsi birželį Seime priimtu teisės aktu, jis nėra nuginčytas ar pripažintas prieštaraujantis kitiems teisės aktams, sako advokatas Vidas Vilkas.

Šis advokatas NSGK pirmininkui atstovauja Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. 

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs po dviejų savaičių – sausio 24 dieną.

Kaip skelbė BNS, koncernas „MG Baltic“ iš Seimo NSGK pirmininko V. Bako siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl reputacijai padarytos žalos.

Birželio 5 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto tyrimo išvadas dėl neteisėto poveikio politiniams procesams: „Rosatom“ ir „MG Baltic“ grupės įvardytos grėsmėmis. Už išvadas balsavo 88 Seimo nariai, 18 susilaikė.

„Šis dokumentas nėra nuginčytas. Ieškovas prašo nesivadovauti teisės aktu, kuo tai pagrįsta“, – per posėdį ketvirtadienį sakė V. Bako advokatas V. Vilkas. Jis sakė, kad jo klientas neturi įrodinėti valstybės institucijų pažymų atitikimo tikrovei. Medžiagą apie koncerną pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams.

Seimo NSGK vadovas V. Bakas pristatydamas išvadas pažymėjo, kad interesų grupių kišimasis į politinius procesus valstybėje buvo sisteminis, truko daugelį metų.

„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – tada sakė V. Bakas.

V. Bakas teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių.

Kol vyksta civilinė byla, teismas pritaikė draudimą V. Bakui naudoti teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Advokatas V. Vilkas teismo posėdyje ketvirtadienį stebėjosi, kodėl už savo pasisakymus persekiojamas Seimo narys, nors įstatymas tai draudžia.

„Seimo nario asmuo neliečiamas. Jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, negali būti persekiojimas už balsavimus Seime. Į bylą pateikta stenograma, iš turinio akivaizdžiai matyti, kas pasakyta Seime, visiškai atitinka, kas buvo pasakyta žiniasklaidos priemonėms. Jeigu Seimo narys neatsako už Seime pasakytas kalbas ir negali būti persekiojamas, kodėl pasisakymai išeinantys iš Seimo ribų, turi būti persekiojami, kad ir civiline tvarka?“, – stebėjosi V. Bako advokatas.

Koncernui „MG Baltic“ šiame procese atstovaujantis advokatas Ąžuolas Čekanavičius, kad koncerno pateiktas ieškinys remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Konstitucija, siekiant apginti dalykinę reputaciją.

„Šie duomenys pažeidžia dalykinę reputaciją, turi neigiamą atspalvį, kalba apie nusikalstamas veikas, kad padarė žalą valstybei. Jei nuomonė, peržengtos bet kokios sąžiningos raiškos priemonės, V. Bakas pasakė ne pagautas žurnalistų kažkur Seimo koridoriuje. (..) Akivaizdžiai ir šiurkščiai peržengtos žodžio laisvės ribos“, - teisme kalbėjo „MG Baltic“ advokatas.

A. Čekanavičius sako, kad šioje byloje ginčijami teiginiai yra beprecedentis įvykis – pagal tyrimus visi pasisakymai pasiekė milijonines auditorijas.

„Tas pats Lietuvos pilietis išgirdo kelis kartus. (..).Kiekvienas asmuo atsakingas už savo pasisakymą“, – sakė advokatas. Jis sako, kad niekas negali būti apkaltintas nusikaltimu, kol to nepadarė teismas.

V. Bakas pats procese nedalyvauja, jam atstovauja advokatas.

Gegužę žiniasklaida paviešino dalį šalies vadovams bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktos VSD informacijos apie verslo įtaką politiniams procesams. Daugiausiai šios informacijos buvo apie koncerną „MG Baltic“, dalis – apie Liberalų sąjūdžio įkūrimo aplinkybes, koncerno įtaką partijos atstovams.

VSD pažyma buvo pateikta „valstiečio“ V. Bako vadovaujamam NSGK, kai šis tyrė interesų grupių poveikį politikams ir valstybės institucijoms.

NSGK išvadose tuomet nurodyta, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją, o V. Bakas žiniasklaidai teigė, kad koncerno laimėtų konkursų suma ir žala valstybei siekė 500 mln. eurų. Seimo patvirtintose išvadose „MG Baltic“ veikla įvardinta grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui.

VSD pažymoje išsakytus teiginius „MG Baltic“ taip pat siekia paneigti teismuose, VSD teiginius ginčijo ir Liberalų sąjūdis, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas, buvęs Seimo kontrolierius ir politikas Raimondas Šukys.

Teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kurioje įtarimai pateikti keliems politikams bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių