Buvęs Seimo narys, Vilniaus miesto tarybos narys „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.

A. Zuokas teigia, kad koncernas 2008-2011 metais Seime turėjo didelę įtaką ir tai galėtų patvirtinti Seimo nariai, tai niekam nebuvo paslaptis, o R. Kurlianskis atliko tarpininko vaidmenį.

„Ponas R. Kurlianskis buvo tas asmuo, kuris tvarkė koncerno reikalus, vadovavo žiniasklaidos grupei, derino interesus tarp partijų, politikų, teisėsaugos, užsakovų ir koncerno. Tai, kas parašyta VSD pažymoje yra tiesa, aš teisme tai aiškiai paliudijau“, – žurnalistams sakė A. Zuokas.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje yra aprašytas epizodas apie greitųjų kreditų įstatymo pataisas.

Pataisos buvo blokuojamos labai stipriai. Teisingumo ministerija turėjo duoti teisinę išvadą, jai tada vadovavo Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.

Bylos duomenimis, 2015 metų liepą Š. Gustainis, įtariama, priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, o tų pačių metų spalio mėnesį susitiko su R. Kurlianskiu.

Susitikimo metu tuometinis Seimo narys Š. Gustainis iš verslininko gavo koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą. Toliau politikas, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 metų spalio–lapkričio mėnesiais Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

„Dėl greitųjų kreditų Seime buvo dideli ginčai“, – prisiminė A. Zuokas.

Politiko teigimu, jo žmona Agnė Zuokienė, būdama Seimo nare, rengė ne vieną Greitųjų kreditų įstatymo pataisą.

„Buvo labai aiškus blokas, stabdymas bet kokių iniciatyvų. Ji pataisomis norėjo pasiekti, kad žmonės mokėtų kuo mažesnes palūkanas. Pataisos buvo blokuojamos labai stipriai. Teisingumo ministerija turėjo duoti teisinę išvadą, jai tada vadovavo Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius“, – sakė A. Zuokas.

Liudytojas teigė patvirtinantis saugumo surinktą medžiagą apie koncerną „MG Baltic“ ir jo siekius suskaldyti tuometinę Liberalų ir centro sąjungą. A. Zuoko aiškinimu šie siekiai susiję su koncerno interesais Vilniaus mieste.

Ryšys nekelia abejonių

A. Zuokas mano, kad ryšys tarp koncerno „MG Baltic“ atstovų, dabartinio miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir Eligijaus Masiulio jam nekelia abejonių.

Tai A. Zuokas pareiškė trečiadienį kaip liudytojas duodamas parodymus Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Joje kaltinimai dėl galimos korupcijos pareikšti ir buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui, eksparlamentarui E. Masiuliui.

A. Zuokas kol kas apklausiamas dėl vieno bylos epizodo – paminklo Jono Basanavičiui Vilniuje statybų.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis taip pat kaltinamas siekęs, kad būtų išbrauktas iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui.

„Svarstymo metu buvo pažeidimai. Teikiant klausimą, tas procesas buvo kažkieno įtakojamas iš išorės. Galima daryti prielaidą, kad taip ir buvo. Tarybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl paminklo ir dėl keistų aplinkybių buvo nukeltas. Klausimai išimami iš darbotvarkės –  tai neatitiko procedūrų ir tvarkos. (...) Tas sprendimas įtakojamas asmenų, kurie yra šioje salėje. Buvo daug keistų aplinkybių, kurios neatitiko tarybos svarstymo procedūrų“, – teismui liudijo tarybos narys A. Zuokas.

Jis mano, kad klausimas dėl paminklo J. Basanavičiaus iš darbotvarkės buvo išbraukiamas mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva.

„Meras vedė posėdį, tai buvo jo iniciatyva. Meras yra Remigijus Šimašius. Posėdžio pirmininkas yra meras ir jis atsako už tai, ką siūlo“, – teigė A. Zuokas.

Paminklas J. Basanavičiui buvo pastatytas pernai lapkritį prie Nacionalinės filharmonijos. Manoma, kad koncernas „MG Baltic“ siekė, kad paminklas būtų pastatytas kitoje vietoje.

G. Steponavičius neslėpė, kad turi koncerno paramą

A. Zuokas sako, kad dabar „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamas jo buvęs bendražygis Gintaras Steponavičius buvo užsitikrinęs „MG Baltic“ paramą ir to neslėpė.

„Jis yra sakęs, kad jeigu jis bus išrinktas partijos pirmininku, koncernas jam garantuoja paramą tiek finansinę, tiek žiniasklaidos grupės palaikymą", – Vilniaus apygardos teisme trečiadienį teigė A. Zuokas. Byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas.

Be paminklo Jonui Basanavičiui statybų, teisme kalbama apie tuometinėje Liberalų ir centro sąjungoje vykusius pirmininko rinkimus, šios partijos iširimą.

„Partija buvo skaldoma su tikslu. (...) Buvo daromas veiksmas nuversti mane iš partijos vadovo pareigų“, – teisme pareiškė A. Zuokas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl neteisėtos verslo įtakos politiniams procesams išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje teigiama, kad 2006 metais įsteigtas Liberalų sąjūdis buvo koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas,  kontroliuojamas koncerno vadovų.

Rašte nurodoma, kad koncernui „MG Baltic“ siekiant eliminuoti pagrindinius konkurentus statybų versle sostinėje, buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus įsteigti faktiškai „MG Baltic“ kontroliuojamą partiją“.

Liberalų sąjūdis įkurtas 2006 metais, kai dalis partijos narių dėl konfliktų su A. Zuoku buvo pašalinti arba patys paliko Liberalų ir centro sąjungą.

Išslaptintame VSD rašte teigiama, kad E. Masiulis buvo „pasirinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas – Petras Auštrevičius – buvo įvardintas kaip netinkamas“.

Pasak liudytojo A. Zuoko, G. Steponavičius apie koncerno paramą kalbėjo viešai ir pridūrė, kad tuomet galioję įstatymai nedraudė juridiniams asmenis remti partijas.

G. Steponavičius trečiadienį vykstančiame posėdyje nedalyvauja, jam buvo leista į jį neatvykti, kaip ir dar dviem kaltinamiesiems – Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui.

Seimo narys G. Steponavičius teismo nagrinėjamoje „MG Baltic“ politinės kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

A. Zuokas taip pat liudijo, kad jautė didelį tuomet koncerno valdomos LNK grupės spaudimą, Raimondas Kurlianskis esą netgi sudėdavo žurnalistų tekstų akcentus.

„Beveik 50 proc. žinių buvo su mano pavarde“, – teigė A. Zuokas.

A. Zuoko kalbas sieja su artėjančiais rinkimais

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį apklausto A. Zuoko liudijimai susiję su artėjančiais rinkimais, sako dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius ir Seimo narys G. Steponavičius.

„Mes su A. Zuoku ankstesnių liberalų veiklų kontekste konkuravome ir natūralu, kad jam naudinga piešti situaciją kaip dabar paranku ir tame tarpe konkuruojant dėl Vilniaus miesto mero posto“, – BNS sakė byloje piktnaudžiavimu kaltinamas G. Steponavičius.

„Nekomentuojam kitų kandidatų į merus pareiškimų“, – BNS teigė R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

G. Steponavičius tokias kalbas pavadino „neatspindinčiomis tikrovės“.

„Aš galiu pasakyti, kad koncerno parama liberalams buvo, ji buvo oficiali ir visiems žinoma. Jie buvo tik vieni iš rėmėjų. Tiesiog buvo patogu A. Zuokui taip šiandien kalbėti, tačiau tai niekaip neatspindi tikrovės“, – sakė G. Steponavičius.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių ir kitiems politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai oficialiai pateikti ir Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui, taip pat – koncernui „MG Baltic“.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.