„Yra suimtas Lietuvos pilietis, žinomas visuomenėje, Algirdas Paleckis. Suimtų yra ir daugiau asmenų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

A. Paleckis nelaisvėje laikomas jau nuo šių metų spalio, patvirtino policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Pasak E. Pašilio, Rusijos žvalgybos organizacijai įtariami šnipinėję asmenys yra „vienaip ar kitaip susiję su politinėmis (neparlamentinėmis – BNS) partijomis“.

„Tokia žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei pačias jautriausias vietas, tarp kurių yra ir taip vadinama 1991 metų sausio 13-osios byla“, – teigė generalinis prokuroras.

Tokia žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei pačias jautriausias vietas, tarp kurių yra ir taip vadinama 1991 metų sausio 13-osios byla.

Seniau nei prieš metus, o tai rodo, kad „veikla tęsėsi ilgą laiką, buvo kryptinga, sąmoninga“.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis sakė, kad buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams.

„Šiam tikslui verbuojami asmenys, galintys tiesiogiai ar per tarpininkus formuoti politinių partijų programas ar jų struktūrą, pasinaudodami įvairiais žiniasklaidos kanalais, prisidėti prie Rusijos minkštosios galios didinimo šalyje“, – teigė D. Jauniškis.

V. Ivanovas sulaikytas dėl ginklo

Pareigūnai „tyrimo taktikos sumetimais“ neįvardija tikslaus įtariamųjų skaičiaus, tačiau patvirtina, kad atliekant tyrimą antradienį buvo sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas.

Vis dėlto teisėsauga kol kas tik aiškinasi, ar V. Ivanovas irgi šnipinėjo Rusijai. Rusas buvo sulaikytas dėl pas jį rasto šaunamojo ginklo.

„Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra V. Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį surasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimo“, – sakė policijos vadovas L. Pernavas.

Jis tvirtino, kad vykdant tyrimą buvo nustatytas „visas tinklas asmenų, kurių veikla gresia mūsų šalies nacionaliniam saugumui“.

„Jei šis tinklas būtų neišardytas, manau, Lietuvai būtų grėsęs didesnis pavojus“, – kalbėjo pareigūnas.

„Kratų metu rasta daug duomenų, įvairių duomenų ir laikmenų, kurie glaudžiai susiję su šios bylos objektu“, – pridūrė policijos vadovas.

Teisėsauga teigia, kad įtariamieji šnipinėjo neviešo pobūdžio informaciją, tačiau neatskleidžia, ar ji buvo įslaptinta.

Už šnipinėjimą Lietuvoje baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Tyrimas buvo pradėtas šiemet.

Buvo Seimo narys ir vicemeras

A. Paleckio tėvas, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Justas Paleckis BNS paklaustas, ar jo sūnus sulaikytas, atsakė komentarų neteiksiantis.

„Tai čia klausimas ne man“, – sakė J. Paleckis.

A. Paleckio telefonas šiuo metu yra išjungtas.

Buvęs vienas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybininkų, A. Paleckis Seimo nariu dirbo 2004 - 2007 metais, o 2007 - 2008 metais užėmė Vilniaus vicemero pareigas.

Iš Socialdemokratų partijos, kuriai priklausė, politikas buvo pašalintas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe 2008 metais. Vėliau pats įkūrė „Fronto“ partiją, iš kurios pasitraukė šių metų pradžioje.

A.Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“.

Su „Fronto“ partija A.Paleckis nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose tiek 2008, tiek 2012 metais. Iškovoti Seimo nario mandato jam nesisekė ir vienmandatėse apygardose.

Pirmą kartą jo siekęs Zarasų - Visagino apygardoje, 2012 ir 2016 metais politikas nesėkmingai kandidatavo Naujojoje Vilnioje.

Registrų centro duomenimis, A. Paleckis pastaruoju metu buvo viešųjų įstaigų „Antakalnio bendruomenė“ ir „Visuomeninių projektų centras“ vadovas.

2008 metais įsteigtas Socialistinis liaudies frontas bei jo buvęs vadovas A.Paleckis ne kartą minėti viešose žvalgybos ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Žvalgyba yra vadinusi Socialistinį liaudies frontą Rusijai palankia politine partija, rašiusi apie partijos atstovų dalyvavimą prieš JAV ir NATO nukreiptose prorusiškose propagandinėse akcijose.

Užpernai ataskaitoje pranešta apie stiprėjančias Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą. Tarp šių įrankių įvardintos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“.

Kaip pavyzdį VSD pateikė tai, jog į Vilniaus tarybą išrinktas „Fronto" narys Rafaelis Muksinovas, kuris yra Rusijos federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“ remiamos Tėvynainių tarybos lyderis Lietuvoje.

Pastangas įvertino premjeras

Teisėsaugai pranešus apie atliekamą naują tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė vertinantis teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pastangas, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą šalyje.

„Saugumas ir stabilumas - vienas iš pagrindinių mano ir visos Vyriausybės veiklos prioritetų. Tam ir toliau bus skiriamas padidintas dėmesys. Niekada nebūsiu pasyvus procesų stebėtojas, nepaisant kai kurių politikų, politologų ar apžvalgininkų bandymų pašiepti ar sumenkinti nacionalinio saugumo temų svarbą Vyriausybės darbotvarkėje“, – teigia S. Skvernelis.

Vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, jog S. Skvernelis viliasi, kad teisėsaugos ir žvalgybos institucijų darbo rezultatai „pagaliau privers atsitokėti politikus, kurie kiekvienais metais, svarstant valstybės biudžetą, demonstratyviai piktinasi šioms institucijoms skiriamais esą per dideliais asignavimais bei bando blokuoti tokius sprendimus“.

„Iš savo pusės galiu užtikrinti, kad Vyriausybė ir toliau skirs deramą dėmesį tarnybų techninių bei analitinių gebėjimų stiprinimui bei tvaraus finansavimo teikimui“, – pridūrė premjeras.