Galime pasidžiaugti, kad yra pasaulyje architektų, galvojančių ne tik apie statinių originalumą, funkcionalumą, bet apie ypatingą žmogaus ir gamtos ryšį. To pavyzdys – triukšminguose, dulkėtuose Europos didmiesčiuose esantys daugiaaukščiai, su mini medeliais, žydinčiais ir net vaisius vedančiais krūmais, gėlėmis apželdintais balkonais bei su terasomis. Tokia augmenija yra sodinta ne atskirų namo gyventojų, o su architektais išvien dirbusių landšafto specialistų. Šie specialistai išmano ne tik augalų gyvenimo subtilybes, bet ir turi ypatingą stiliaus jausmą.

Lietuvoje spalis – vidurinis ir pats gražiausias rudens mėnuo. Rugsėjį ieškome nuskridusios vasaros palikimo ženklų, o spalį visada norime rasti rudenį. Taip, jį, rudenį, jau turime. Ir ne bet kokį, o spalvingą, gražų ir švelnų. Mes sutiktume, kad jis truktų kuo ilgiau. Ne kiekvienas spalis toks. Jo spalvoms išsiskleisti reikia ypatingų sąlygų. Jei tvyro sausra, šviečia saulė, medžių lapų spalvos pražysta gražiausiai. Mes visada laukiame jų – mūsų visai nedomina, kaip jos gimsta, kas skatina tokius procesus. Jei žinotume spalvų radimosi prigimtį, pamatyt