Po Vilniaus konferencijos, vykusios 1917 m. rudenį, vokiečių okupantų spauda negalėjo neįpilti šaukšto deguto į savarankiškos valstybės dvasia alsuojantį lietuvių susirinkimo aprašymą, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Nepriklausomybės dienoraštis“. „Lietuviai visados turi atsiminti, jog Lietuvai nelengvas būtų padėjimas, jei ji būtų palikta visai sau. Ne tik tai ūkio, bet ir kultūros žvilgsniu Lietuva šiandien tebėra vaiko amžiuje, ir pati viena sau palikta, ji vargu įstengtų iškopti iš šito vaiko amžiaus. Dar kartą statome lietuviams po akių gyvenančių Prūsuose jų brolių likimą, kurie šiandien, po 400 metų, tebeturi tautinę savo kultūrą ir kalbą“, – 1917 m. rašė vokiečių okupacinės valdžios ruporas „Dabartis“.