Nuostabių skrynių meistrė Rūta Stonkienė atvira – už naują hobį, vėliau tapusį ir darbu, turėtų būti dėkinga savo pirmagimiui Uviui. „Sūnus nebuvo didelis miegalius, tad budėdama prie jo naktimis ėmiau piešti“, – prisipažįsta Rūta, augusi menininkų šeimoje, bet save menuose atradusi tik po sūnaus gimimo.