Pastaruosius trejus metus mano namais buvo tapęs lagaminas. Ilgąją laiko dalį praleidau Italijoje, studijavau Olandijoje, gyvenau Paryžiuje, kur giedojau „Marselietę“ su pasaulio futbolo čempionais, Florencijoje pasitikau žiemą, laukinius briedžius skaičiavau Monrealyje už Atlanto, o ruduo praėjo Miunsteryje važinėjant dviračiu. Žaibiškai besikeičianti kelionių dinamika įpratino, kad lagaminu reikia tenkintis kaip savotiška rankine drabužine.