Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios nuo šių metų birželio renovuojant būstą į valstybės paramą pretenduoti daugiau nukentėjusiųjų nuo 1991 metų sausio įvykių ir vėliau vykdytos SSRS agresijos šeimų narių.
Nuo karo Ukrainoje pradžios lietuviai jau įsigijo būstų Ispanijoje už 40 mln. eurų. Saulėtą Ispanijos pakrantę įsimyli ne tik Lietuvos politikai, bet ir paprasti tautiečiai. Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad šiuo metu būstus Ispanijoje šluoja visa Rytų Europa. Taip pat pastebi, kad lietuviai ima pardavinėti būstą ir Lietuvos pajūryje, o gautus pinigus išleidžia būsto Ispanijoje įsigijimui.
Įsigyti nuosavą būstą didžiuosiuose šalies miestuose daugeliui gyventojų šiuo metu yra didžiulis finansinis iššūkis. „Swedbank“ skaičiavimais, būsto įperkamumas vis dar yra arti žemiausio lygio per pastaruosius trylika metų. Tačiau situacija po truputį keičiasi. Nekilnojamojo turto kainų augimas išsikvepia, o gyventojų atlyginimai auga. Optimistiškai nuteikia ir galbūt jau birželį mažėsiantis EURIBOR. Apie tai plačiau LNK pakomentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Vytenis Šimkus.
Negalite įpirkti būsto Vilniuje ar Neringoje? Svajojate apie pigesnę nuomą? Pokyčius nuomos rinkoje žada Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis papasakojo, kokie žingsniai bus daromi, kad būstas būtų labiau prieinamas tuose miestuose, kuriuose nuoma ar pirkimas yra itin brangūs.
Nekilnojamojo turto rinka Kroatijoje smarkiai įkaito. Jei čia norite išsinuomoti butą, prireiks didžiulės sėkmės ir dar daugiau pinigų. Už vieno kambario pastogę mėnesiui gali tekti pakloti algą. Dėl staigiai kylančių kainų apsukrieji kroatai jau nuomoja ir garažus, kuriuos paverčia mažais butais.
Statytojai spaudžia stabdžius – matydami, kad nėra kam pirkti, šiemet žada pastatyti perpus mažiau daugiabučių nei pernai. Gyventojai be paskolų būsto neįperka, o į paskolas bristi nesiryžta dėl vis dar aukštų palūkanų. Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija tik dabar sugalvojo, kad reikia įstatymo, kuris gyventojus priverstų pagalvoti ir apie saugesnį – fiksuotų palūkanų – variantą. Apie tai – LNK reportaže.
Aplinkos ministerija rengia tvarką, pagal kurią nekilnojamojo turto vystytojai nebegalėtų atskirai prekiauti automobilių stovėjimo vietomis po daugiabučiu. Siūloma, kad asmuo, perkantis butą, teisę į vietą mašinai įgytų automatiškai. Statybų bendrovės sako, kad su nauja tvarka ir taip nepigūs butai pabrangtų dar mažiausiai 10 proc.
Kauno būsto rinkoje populiarumu bei likvidumu išsiskiriantis „Piliamiesčio“ kvartalas tęsia unikalios urbanistikos vystymą dešiniojoje Neries krantinėje. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šiame projekte naujakuriams siūlo dar vieną daugiabutį – „Nemuno“ namą. Jis iškilo „Piliamiesčio“ vidiniame „Upių“ kvartale, esančiame arčiausiai Neries ir Kauno pilies bei stebinančiame vaizdingiausiomis senamiesčio panoramomis. Šešiaaukštis namas turi ir daugiau privalumų, dėl kurių beveik pusė iš 35 būstų jau parduoti, todėl norintys įsigyti likusius, turėtų nedelsti.
Didesnių algų vilniečiams pavydėti neverta. Nors vilniečiai šalyje ir uždirba daugiausiai, jiems tenka taupyti ilgiausiai, norint įpirkti būstą. Norint Vilniuje įsigyti būstą, reikia net 30 algų daugiau nei Kaune. Tiesa, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad atlyginimo dydis sostinėje yra vienas mažiausiai įtakos turinčių faktorių būsto įperkamumui.