Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja.
Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik pusantro karto daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Didėjančios kainos, brangstantis maistas, nuoma ir šildymas – ne tik lietuvių galvos skausmas. Emigrantai taip pat priversti taupyti ir nuolat ieškoti akcijų, bet dalis sako – į Lietuvą vis tiek grįžti neplanuoja.
Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc. Labiausiai juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai, rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.
Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.
Pastebima, kad tautiečius vis mažiau domina darbai Norvegijoje, Danijoje ar Jungtinėje Karalystėje. LNK reportaže apie tai plačiau papasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams bus paprasčiau užsisakyti elektronines paslaugas bei dokumentus, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Mūsų tautiečiai jau trejus metus iš eilės dairosi į Lietuvą. Kodėl vis daugiau šeimų nutaria grįžti, ką svarbu žinoti ir paruošti vaiką pokyčiams, LNK žurnalistas kalbėjosi su projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatore Indre Jankauskaite-Činče.