Klaipėdos miesto gyventojų skaičius per pastaruosius metus sparčiai išaugo. Lyginant pernykščių ir užpraeitų metų duomenis, uostamiestyje gyventojų padaugėjo beveik 9 tūkst. Tiesa, pusė jų yra karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad prorusiškų pareigūnų nurodytas vietos rinkėjų, dalyvavusių Maskvos organizuotame pseudoreferendume dėl prisijungimo prie Rusijos, skaičius neatitinka regione po septynių karo mėnesių likusių žmonių skaičiaus.
Vilniaus miesto merui teigiant, kad Lietuvos sostinė savo dydžiu pralenkė Rygą, statistika rodo, jog Latvijos sostinė lieka didžiausiu miestu pagal nuolatinių gyventojų skaičių.
Išankstiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad Šiauliai prarado didmiesčio statusą, nes nuolatinių gyventojų liko mažiau nei 100 tūkstančių, informuoja LNK žinių tarnyba.
Jauni, išsilavinę, turi vaikų, nelinkę emigruoti – tokia gyventojų grupė Lietuvoje gausėja sparčiau nei kitose šalyse. Gal nereikia baimintis, kad amžiaus pabaigoje mūsų gali nelikti nė 2 mln.?
Prieš metus, 2021-ųjų pradžioje, gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravęs 102 tūkst. 271 gyventojas, o šiemet jau – 105 tūkst. 58. Demografinis pokytis – 2 787 žmonės, kai prieš tai buvusiu lyginamuoju laikotarpiu paaugta 1 217 asmenų.
Gyventojų skaičius Klaipėdoje kasmet mažėja. Didžiąją dalį sudaro darbingo amžiaus klaipėdiečiai, tačiau pensinio amžiaus žmonių uostamiestyje yra daugiau nei vaikų iki 15 metų. Tai reiškia, kad Klaipėdos gyventojai senėja. Šie duomenys užfiksuoti atlikus pastarųjų metų visuomenės sveikatos stebėseną.
Šių metų vasario pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko kiek daugiau nei 3 tūkst. Tuo metu sausio pradžioje fiksuotas 2 tūkst. gyventojų skaičiaus mažėjimas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovo Donato Burneikos teigimu, tokį nuolatinių šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė stipriai išaugęs mirtingumo lygis šalyje.
Pandemijos sąlygomis, anot sveikatos mokslų ekspertų, labai svarbu tiksliau suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų esamu momentu šalyje gyvena žmonių. Nes jų skaičius lemia santykinį sergamumo, vakcinavimo nuo COVID-19 infekcijos procentinius rodiklius, netgi – užsakomus skiepijimui reikalingų vakcinų dozių kiekius bei kitus svarbius dalykus.