Gyventojai baiminasi dėl dar vieno yrančio infrastruktūros statinio – virš Salanto upės esantis miestelio tiltas byra akyse, tačiau kelininkams jis tinkamas net ir didelių gabaritų krovinių gabenimui.
Atrodo, jau pamiršome visą pasaulį kausčiusią COVID-19 pandemiją. Gyvenimas lyg ir grįžo į įprastas vėžes, o draudimai, kaukės, masinės mirtys nugrimzdo praeityje. Deja, specialistai pastebi naują reiškinį – žmonės Lietuvoje masiškai skundžiasi lyg ir neaišku iš kur kylančiomis panikos atakomis, ne vienas – ir didžiuliu nerimu, kai bijoma žmonių, eiti į darbą ar net palikti namus.
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnalistė klausė psichologės Genovaitės Petronienės.
Ką darote, kad jūsų gyvenimas nebūtų prėskas? Edita Varanavičienė ir šešeriais metais vyresnė jos sesuo Rasa Nayak jį pagardina... nėrimu. Vos atlikusios namų ruošą seserys traukia siūlų kamuolius ir vąšelius. Tiesa, viena tai daro gimtajame Kaune, kita – tolimajame Mumbajuje. Susirašo, pasidalija mezginių nuotraukomis: Edita – drabužių, Rasa – rankinių ir interjero aksesuarų.
Prieššventinis ir šventinis laikotarpis būna nelengvas dažnam, bet kai kuriems žmonėms – vienišiems ar išgyvenantiems asmenines krizes tai gali būti ypač sunkus psichologiškai metas. Į tai dėmesį atkreipia psichologinės pagalbos organizacijos Krizių įveikimo centro psichologai.
Paveldosaugininkė, buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, užsukusi į vieną renginių Kauno centriniame pašto pastate, viešai pasidalijo slogiomis emocijomis.
Dauguma Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, šis rodiklis, palyginti su šių metų kovu, sumažėjo, rodo pirmadienį paskelbta visipsichologai.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Stresas – tai normali reakcija į pavojų keliančius dalykus. Grėsmę pajutęs organizmas ruošiasi momentinei kovai ar pabėgimui, tačiau ką daryti, jei stresas mūsų neapleidžia dienomis ar savaitėmis? Patiriant ilgalaikį stresą organizmas lieka pasirengimo būsenos bei kaupia įtampą. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pasakoja, kad tai ilgainiui gali neigiamai paveikti psichinę ir fizinę sveikatą. Ji dalijasi patarimais, kaip išlaikyti emocinį balansą ir stiprinti nervinę sistemą.
Rugsėjo pirmoji – diena, kuri gali sukelti ir sukelia labai daug streso vaikams ir jų tėvams. Kaip pastebėti, kad nerimauja vaikai, kurie ne visuomet moka įvardinti savo jausmus? Psichologė Jolita Stipinienė sako, kad vaikų nerimą gali išduoti lyg iš niekur atsiradę nedideli skausmai, ar nemiga, praneša LNK.