Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėjų.
Nors šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės dar laukia akistata antrajame prezidento rinkimų ture, perrinkimo siekiantis S. Daukanto aikštės lyderis jau užsiminė apie galimus pokyčius Ministrų kabinete. Nei pati Vyriausybės vadovė, nei dalis valdančiosios koalicijos partnerių tokių pareiškimų nesureikšmina ir yra linkę manyti, jog tai tėra rinkimams skirta retorika.
Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nesąžininga kandidato mediko Eduardo Vaitkaus rezultatą per prezidento rinkimus sieti tik su tautinėmis mažumomis.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad, jei asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, rinkimų komisijos gali dirbti, tačiau kartu primena – už savo atstovus rinkimų komisijose atsako jį delegavusios politinės jėgos.
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą aiškūs tiek Remigijaus Žemaitaičio, tiek Eduardo Vaitkaus tolimesni planai ir tai, kad Lietuva neturi strategijos, pagal kurią jau turėtų dirbti, galvodama apie tautines mažumas ir jų požiūrį į prorusiškus kandidatus.
Rusišką naratyvą skleidusiam kandidatui surinkus reikšmingą balsų skaičių per prezidento rinkimus, negalima dėl to kaltinti vien Rytų Lietuvos gyventojų, sako Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis.
Ingridos Šimonytės rezultatą konservatoriai vadina sėkme, vis dėlto per penkis metus ji prarado beveik 200 tūkst. rinkėjų. Maža to, konservatoriai tapo vieno miesto partija – Vilniaus. Staigmena įvardijamas Remigijaus Žemaitaičio pasirodymas, o atvirai prorusišku vadinamo Eduardo Vaitkaus rezultatas laikomas nebe staigmena, o šoku.
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
Kovą dėl Prezidento posto tęs tas pats duetas, kaip ir anksčiau – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Į antrą turą patekę abu politikai bendrai surinko beveik 64 procentus balsų. Tiesa, kitaip nei per ankstesnius prezidento rinkimus 2019-aisiais, kuomet po I turo G. Nausėdos ir I. Šimonytės jėgos buvo apylygės, nes abu kandidatai surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų, šįsyk premjerė nuo pareigas einančio prezidento atsiliko dvigubai – G. Nausėda surinko per 44 procentų visų rinkėjų balsų, I. Šimonytė – arti 20 proc.
Suskaičiavus absoliučią daugumą rinkėjų balsų, prezidento rinkimuose dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, o premjerė Ingrida Šimonytė – beveik 20 procentų. Jiedu susitiks antrajame ture.