Apskrities miškuose karaliaujantys plėšrūnai artėja ir prie Klaipėdos priemiesčių. Plikių gyventojai jau užfiksavo vilkų pėdsakus, veiviržėniškiai jų pėdas savo daržuose skaičiuoja keletą metų, o štai visų pamėgtą Utrių slidinėjimo trasą naktimis tyliai stebi lūšys. Šių žvėrių jau yra ir Smiltynėje.
Didžioji dalis vėluojančių Vokietijoje gaminamų Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ turėtų būti pristatytos per pusmetį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Klaipėdiečių ir visos Vakarų Lietuvos žmonių pamėgtas Šauklių riedulynas-kadagynas, išgarsėjęs dėl stambaus muflono žūties, išgyvena keistą laiką. Vietos žmonės tikina, kad aptvertoje teritorijoje šių gyvūnų nebėra, o juos prižiūrintys regioninio parko darbuotojai – kad banda net padidėjo.
Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai.
Vilkai yra saugomi pagal Europos Sąjungos laukinės gamtos buveinių apsaugos taisykles, net jei šių gyvūnų atklysta į miestą ar kaimą, ketvirtadienį nusprendė Europos Teisingumo Teismas.