Pasak jo, šių metų valstybės biudžetas jau patvirtintas ir jame lėšų lengvatai nenumatyta.

„Šių metų biudžetas jau yra patvirtintas ir šiam kompensacijų pratęsimui pinigų biudžete nėra“, – BNS pirmadienį teigė M. Lingė.

Pasak jo, ši tvarka buvo viena Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltų energetikos kainų ir jų padarinių švelninimo priemonių.

Be to, M. Lingė įsitikinęs, kad tokiu siūlymu jos iniciatoriai pataikauja rinkėjams.

„Kainos normalizavosi, krizės nebeliko, todėl ir tęsti šią kompensacinę priemonę objektyvių motyvų nebėra, apart opozicinių partijų noro lengvu būdu rankiotis priešrinkiminius reitingus“, – teigė jis.

Kainos normalizavosi, krizės nebeliko, todėl ir tęsti šią kompensacinę priemonę objektyvių motyvų nebėra.

Socialdemokratai PVM įstatymo pataisomis siūlo laikinai –  nuo šių metų spalio iki 2025 metų balandžio pabaigos – iš valstybės biudžeto kompensuoti nulinio PVM šildymui tarifą.

M. Lingės teigimu, siūlydami biudžeto išlaidas socialdemokratai nenurodo, iš kur gauti papildomų pajamų.  

„Sąžininga būtų, kad teikiant biudžeto pajamas mažinančias iniciatyvas gerovių autoriai pasiūlytų ir lėšų šaltinius, kuriais būtų padengiamos siūlomos išlaidos“, – teigė komiteto vadovas.

Pasak jo, lengvata „nepigi“ – per sezoną kainavo 54–57 mln. eurų.

9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui buvo laikinai panaikintas nuo 2022 metų sausio iki tų metų žiemos šildymo sezono pabaigos. Tačiau tų metų rugsėjį Seimas lengvatą pratęsė dar dviem sezonams.

Tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad valstybės biudžetas dėl lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o 2023–2024 metais – dar apie 57 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų rudenį sakė, kad 2024 metais lengvata bus panaikinta ir bus grąžintas 9 proc. PVM tarifas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė balandį teigė, kad svarstant įvairius šaltinius gynybai finansuoti PVM lengvata šildymui neturėtų būti judinama: „PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti“.