„Man atrodo neteisinga susiaurinti ar netgi ieškoti kaltų, ką aš dabar matau. Mėginimas labai tiesiogiai susieti vien su tautinėmis mažumomis, vos ne jas apkaltinti ar kažkokius miestus ar vien tik regioną tam tikrą Lietuvos išskirti, nėra sąžiningas, nes jis niekaip nepaaiškina E. Vaitkaus sąlyginės sėkmės, pavyzdžiui, Kauno mieste ir Kauno rajone“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Tai visai kitos priežastys, kitas segmentas. Kaunas yra labai homogeniškas miestas, kalbant apie tautines mažumas ir kalbos mokėjimą“, – pridūrė ji.

Per prezidento rinkimus, dalies ekspertų vertinimu, Kremliaus naratyvus reiškęs E. Vaitkus surinko 104 tūkst. rinkėjų balsų ir liko penktoje vietoje. Iš aštuonių kandidatų jis daugiausia balsų gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

Anot Seimo pirmininkės, E. Vaitkaus populiarumui įtakos galėjo turėti rusų kalba atspausdinta agitacinė medžiaga.

Ji taip pat teigė mananti, kad E. Vaitkus karo nuovargį patyrusiems Lietuvos gyventojams pasiūlė kitokį požiūrį.

„Šiuos pora metų nuo pilno masto karo pradžios, mes Lietuvoje lyg raginame visus nepavargti nuo karo, karo nuovargis yra labai realus dalykas. Pavargsti nuo tragiškų naujienų, nuo žiaurumų, nuo brutalumo ir nuo tokios perspektyvos nematymo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Šioje vietoje kalbėjimas apie taiką, pakeitimas kažkokios alternatyvios realybės ir alternatyvaus faktų paaiškinimo pasiūlymas, matyt, atranda sekėjų“, –teigė ji.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.