Anot tarnybos, tiek daug naujų įgriuvų nefiksuota seniai.

Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – šeši metrai, gylis – trys metrai.

Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Minkevičiaus teigimu, svarbu nustatyti naujų smegduobių atsiradimo vietą ir apytikslį laiką, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau.

Dėl to tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį karstinio regiono upių vandenyje.

Specialisto teigimu, dauguma šiemet atsivėrusių smegduobių, kaip ir ankstesniais metais, nėra didelės.

Daugiausia jų užfiksuota Biržų rajone Karajimiškio, Šlepščių ir Mantagailiškio kaimų dirbamuose laukuose.

Pasvalio rajone, prie Trečionių kaimo, soduose netoli viena nuo kitos rastos trys naujos smegduobės ir viena senesnė, atsivėrusi 2021–2022 metais.

„Karstas – tai geologinis procesas, kai požeminis vanduo tirpina uolienas, dėl to susidaro įvairaus dydžio tuštumos. Tirpinama gali būti klintis, dolomitas, akmens druska ar gipsas“, – sakė V. Minkevičius.

Lietuvoje aktyvus karstas paplitęs šiaurinėje dalyje, daugiausia Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Čia tirpios gipso uolienos slūgso arti žemės paviršiaus. Ištirpus gipsui, požemyje formuojasi įvairaus dydžio tuštumos, o įgriuvus virš tuštumos esančioms uolienoms atsiveria smegduobės.

Pasak geologo, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje tebėra aktyvus, todėl kasmet atsiranda naujų smegduobių. Dauguma jų nedidelės – iki vieno metro skersmens ir vieno–dviejų metrų gylio.