Baltijos šalys – tarp lyderių

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.

Kai kuriose šalyse ši problema laikoma rimtu nusikaltimu, už tai baudžiama laisvės apribojimu ir milžiniškomis baudomis, kitose – įstatymai gerokai švelnesni. Situaciją galėtų optimizuoti bendras valstybių požiūris į ridos klastojimą, panašūs įstatymai ir atviresnis keitimasis sandorių duomenimis.

8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių buvo suklastota rida, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė 7,8 proc., o Latvijoje – 12,9 proc.

Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausia.

Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dvejiems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma kritiniu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamas eksploatuoti eisme. Nors įstatymai aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama.

Panaši tendencija vyrauja ir kitose šalyse.

Latvijoje privatiems asmenims už automobilio, kurio rida suklastota, pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams – 1 tūkst. eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas, bauda siekia 200 eurų, o įmonėms – 2 tūkst. eurų.

Atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų Lietuvos rinkoje vis dar pasigendama.

Estijoje nėra specialių ridos klastojimo įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki trejų metų.

Nuostolių – milijonai eurų

„carVertical“ duomenimis, jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 tūkst. eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų.

„Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų sukurti gerąją praktiką arba precedentą. Tikėtina, kad perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir suteiktų daugiau skaidrumo skylėtai naudotų automobilių rinkai“, – sakė automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

„carVertical“ skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.

Dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi.

Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, Ispanijoje – iki pusketvirtų, Italijoje – iki trejų, o Vokietijoje – iki vienų.

Vis dėlto maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis.

Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko.

Ledkalnio viršūnė

Už ridos klastojimą daugumoje šalių baudžiama griežtai, tačiau teisme įrodyti, kad odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga.

Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai – išskirtinis atvejis.

Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos.

Latvijoje per pastaruosius trejus metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nė vienas asmuo.

Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4–5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint galvoje, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė.

Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 tūkst. eurų baudos ir buvo įkalintas šešiems mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodė, kad dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami.

Prancūzijoje deklaruojama, kad bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.