Kaip išsivaduoti iš dopamino paieškų cigarečių dūmuose?

Vadina lėtine liga

Turbūt esate girdėję rūkalių sakant: „noriu – rūkau, nenoriu – nerūkau“, „aš rūkau tik elektronines“ arba „rūkau tik tuomet, kai išgeriu alkoholio“. Kiekvienas turi savo pasiteisinimą ir savo priežastis, tačiau medikai ir psichologai vieningai sutaria: priklausomybė nuo tabako (nikotino) yra lėtinė liga, o ne tiesiog blogas įprotis. Ji apima ir fiziologinę (cheminę organizmo priklausomybę nuo nikotino), ir psichologinę (įpročius, emocinius ryšius) priklausomybę.

Dabar truputis mokslo įrodytų faktų: nikotinas per kelias sekundes pasiekia smegenis ir skatina dopamino (laimės hormono) išsiskyrimą. Tai sukelia nuotaiką keičiančius pokyčius, dėl kurių žmogus laikinai jaučiasi gerai. Įkvepiami dūmai per septynias dešimt sekundžių tiekia nikotiną į smegenis, todėl sukelia didelę priklausomybę – panašiai kaip opioidai, alkoholis ir kokainas. Toks greitas medžiagos veikimas yra pagrindinė priklausomybės proceso dalis. Laikui bėgant, smegenys pripranta, todėl norint pasiekti tą patį poveikį, reikia didinti nikotino dozę. Bandant mesti rūkyti pasireiškia abstinencijos sindromas, t. y. nemalonūs simptomai: dirglumas, nerimas, dėmesio koncentracijos stoka, galvos skausmas ir stiprus potraukis rūkyti.

Ne tik vaistai

Tačiau visa tai galima įveikti ir išsivaduoti iš šios priklausomybės, sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius. Jis įvardijo efektyvios pagalbos metant rūkyti būdus.

Dažniausia klaida naudojant pleistrus – pasirenkama per maža dozė. Naudodamas per silpną pleistrą, asmuo jaus abstinenciją ir gali nusivilti metodu.

– Kokie yra priklausomybės nuo tabako gydymo būdai?

– Dažniausiai gydant priklausomybes kalbama apie gydymą vaistais, tačiau svarbu pabrėžti, kad efektyviausias priklausomybės nuo tabako gydymas yra grįstas biopsichosocialiniu modeliu, jungiančiu farmakoterapiją (gydymą vaistais) ir struktūrizuotą psichosocialinę pagalbą (elgesio terapiją). Vien gydymui vaistais be elgesio korekcijos būdingi dažnesni atkryčiai. Kalbant konkrečiai apie gydymą medikamentais, vaistai yra skirstomi į kelias grupes. Pirma, tai – vaistai, kurių sudėtyje yra nikotino: tai – pirmosios eilės farmakoterapija, kurios tikslas – saugiu būdu (be degimo produktų, dervų ir smalkių) aprūpinti organizmą nikotinu, taip slopinant fizinės abstinencijos simptomus ir potraukį rūkyti ir, natūralu, palaipsniui mažinant medikamentinio nikotino dozę, nutraukti gydymą vaistais. Nikotino turintys medikamentai yra kelių rūšių: pleistrai, kurie užtikrina stabilią nikotino koncentraciją kraujyje per šešiolika arba 24 valandas ir greito veikimo gumos ar burnos purškalai, kurie išskiria nikotiną ir tiekia jį į kraują smūginėmis dozėmis (naudojami pagal poreikį, siekiant suvaldyti greitą, ūmų potraukį rūkyti).

Antra grupė – vaistai, kurių sudėtyje nėra nikotino, tačiau jie slopina potraukį rūkyti ir mažina abstinencijos simptomus. Tarp pagrindinių vaistų galima išskirti varenikliną, citiziną, bupropioną.

Renkantis gydymo vaistais taktiką, dažnai taikoma kombinuota farmakoterapija, kai derinami nikotino turintys medikamentai kartu su vaistais, slopinančiais potraukį rūkyti ir mažinančiais abstinencijos simptomus. Tokia kelių vaistų terapija dažniausiai duoda geresnių rezultatų.

M. Ambrazo nuotr.

Paneigė: „Sklando gandai, kad nutraukti įprastų cigarečių rūkymą padeda jų pakeitimas elektroninėmis cigaretėmis ar kaitinamuoju tabaku, tačiau tyrimai rodo, kad tokia taktika sukelia didelę riziką likti „dvigubu vartotoju“ arba tiesiog pakeisti vieną priklausomybės formą kita“, – sako H. Jakavičius.

– Kurie medikamentiniai būdai veiksmingi? Kurie nepasiteisino?

– Vertinant medikamentų veiksmingumą galioja viena taisyklė: kombinuota kelių vaistų farmakoterapija visada bus efektyvesnė nei gydymas vienu vaistu. Pakaitinė nikotino terapija visada bus veiksmingesnė, jei bus kombinuojami ilgo veikimo nikotino pleistrai su greito, tačiau trumpo veikimo gumomis ar burnos purškalais (pleistras sukuria tarsi pamatą foniniam potraukiui mažinti, o purškalas ar kramtomoji guma veikia kaip „greitoji pagalba“ ūmaus potraukio momentui).

Nikotino turinčių vaistų derinimas su potraukį mažinančiais vaistais (vareniklinas, citizinas, bupropionas) tikimybę ilgai nerūkyti padidina dar labiau. Noriu pabrėžti, kad socialinėje erdvėje, reklamose vis sklando gandai, kad nutraukti įprastų cigarečių rūkymą padeda jų pakeitimas elektroninėmis cigaretėmis ar kaitinamuoju tabaku, tačiau tyrimai rodo, kad tokia taktika sukelia didelę riziką likti „dvigubu vartotoju“ arba tiesiog pakeisti vieną priklausomybės formą kita.

Kaip pasirinkti pleistrą

– Atrodo, kad pleistrai yra populiari priemonė siekiant atsikratyti priklausomybės nuo nikotino. Ar tam yra priežasčių?

– Pleistrai yra populiari priemonė dėl savo naudojimo patogumo – užsiklijavus jį ryte, vaisto dozavimu nereikia rūpintis visą dieną. Nikotinas per odą lėtai ir tolygiai absorbuojamas į sisteminę kraujotaką. Kitaip nei su cigarečių dūmais įkvepiamas nikotinas, kuris pasiekia smegenis per septynias dešimt sekundžių ir sukelia dopamino „piką“ (taip formuojasi priklausomybė), pleistras palaiko stabilią, žemesnę nikotino koncentraciją kraujyje. Tai padeda išvengti abstinencijos simptomų (dirglumo, koncentracijos stokos, prakaitavimo), bet nesukelia euforijos.

Dažniausia klaida naudojant pleistrus – pasirenkama per maža dozė. Jei asmuo per dieną surūkydavo pakelį, pradžioje jam reikės stipriausio pleistro (pvz., 21 mg / 24 val. arba 25 mg / 16 val.). Naudodamas per silpną pleistrą, asmuo jaus abstinenciją ir gali nusivilti metodu. Pleistrai, veikiantys 24 valandas, skirti tiems, kurie jaučia stiprų potraukį vos pabudę ryte (apsaugo nuo rytinės abstinencijos), tačiau jie gali sutrikdyti miegą.

Pleistrai, veikiantys šešiolika valandų, klijuojami pabudus ryte ir nuimami prieš miegą, taip imituojant natūralų naktinį nerūkymo ritmą ir išvengiant miego sutrikimų. Gydymas pleistrais turi vykti etapais (paprastai aštuonias dvylika savaičių), palaipsniui mažinant pleistro stiprumą (pvz., nuo 21 mg iki 14 mg, tada iki 7 mg), leidžiant smegenims prisitaikyti prie mažėjančios nikotino dozės.

Mokslas įrodė, kad vaistai kartu su specialisto konsultacijomis tikimybę sėkmingai mesti rūkyti padidina iki keturių kartų, palyginti su bandymu mesti savarankiškai.

Individualus gydymo planas

– Papasakokite plačiau apie Respublikinio priklausomybės ligų centro paslaugas. Teikiate nemokamą išplėstinę metimo rūkyti paslaugą. Kokia ji?

– Centras teikia nemokamą (siuntimo konsultacijoms nereikia) kompleksinę metimo rūkyti paslaugą. Asmeniui, norinčiam mesti rūkyti, gydytojas sudaro individualų gydymo planą. Kadangi orientuojamasi į kompleksinį, veiksmingiausią gydymą, asmeniui teikiamos ne tik gydytojo, bet prireikus ir psichologo konsultacijos. Sudaromas gydymo planas, į kurį gali būti įtraukta anksčiau išvardytų medikamentų kombinacija (pakaitinė nikotino terapija ir potraukį rūkyti mažinantys vaistai). Per visą gydymo laiką pacientą prižiūri jį gydantis gydytojas, pas kurį ambulatoriškai lankomasi du tris kartus per mėnesį.

Mokslas įrodė, kad vaistai kartu su specialisto konsultacijomis tikimybę sėkmingai mesti rūkyti padidina iki keturių kartų, palyginti su bandymu mesti savarankiškai.

Pagalbos būdai Lietuvoje

Norintiesiems mesti rūkyti Lietuvoje teikiama profesionali pagalba – konsultacijos telefonu.

Veikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos linija (tel. 1819), kuria paskambinus galima gauti anoniminių konsultacijų ir palaikymo.

Taip pat Respublikinis priklausomybės ligų centras, kurio filialai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, teikia išplėstines metimo rūkyti paslaugas.