Koks jau ten malonumas? Bučiuojant rūkančias merginas , jos dvokia lyg nuorūkos peleninėje, vyrukai , taip pat neskleidžia ambrozijos aromatų, plaučiai užteršti, problemos su bronchais ir rytiniai kosuliai, kam tai patiktų? Rūkiau gal trisdešimt metų, mečiau ir nerūkau taip pat trisdešimt su virš metų, buvo sunku, tikrai nelengva, bet paskui tai atsiperka. - kam save nuodyti?
Niekas nesako kas nutiks kai mesi rūkyti. Iš geros širdies sakau, nori mesti rukyti pasiimk kokias 1,5 savaitės atostogas. Ne dėlto kad norėsi labai rūkyti kai pesi, bet smegenys be nikotino pradės durniuoti kaip po kokios žolės :) Dirbti bus neimanoma darbe :) pamutūzins gerai, bet poto dzin at cigarečių
rūkiau kokių 40 metu mečiau kai nusibodo davinėt užrukyt spioviau įsidėjau pokeli į kišenę ir kai prašydavo pavaišynk cigarete parodydavau naujo pokelio dėl tavęs neatidarinėsiu keles dienas traukė rūkyt bet pasklui pradėjo smirdėt tie kurie rūko ir supratau kad ir aš kažkam taip smirdėjau .
Kaip pradėjau rūkyti. Tai vyko dar senais sovietiniais laikais. Tai va klasiokai rūko, o aš ne. Na kažkaip jaučiausi nepritampantis. Taigi nusprendžiau pradėti rūkyti. Tėvas rūkė "Aurora", tai aš pavogiau iš jo pokelį tos auroros ir nuėjau toliau nuo namų, kad niekas nematytų, į laikus po ąžuolu. Pradėjau. Buvo labai bjauru, bet REIKIA. Tai aš ten gal savaitę kankinausi. Parūkau, pasidaro bloga. Aš vis tiek rūkau. Pavemiu. Aš vis tiek rūkau. Praradęs sąmonę paguliu po ąžuolu. Aš vis tiek rūkau. Taip ir pradėjau. Dabar puikiai rūkau. Išpažintis įvyko apie 1990 metus. Dabar tas žmogus miręs.
Kaip matome pirmoji pradžia - kompleksuotumas. Net ir pirmasis keiksmažodis - noras būti "vyru". Tas pat ir su buteliuku. O rezultatas to visko - sugriauta sveikata ir gyvenimas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)