IT specialistė Neda Varnelytė dar tik spėja apšilti kojas naujame darbe, tad artimiausius trejus metus mergina rūpinsis karjera, o ne šeimos kūrimu.

„Tikrovėje šio sprendimo įgyvendinimas dažniausiai priklauso ne vien nuo žmogaus. Nuo daug ko priklauso: amžius, socialinė padėtis, atlyginimas ir karjeros galimybės“, – LNK žinioms sakė IT projektų vadovė N. Varnelytė.

IT priežiūros įmonėje specialistų amžiaus vidurkis siekia 33 metus. Ir darbui čia atsidavusi ne tik N. Varnelytė. Iš 30 darbuotojų trečdalis dar nenori kurti šeimos.

„Dauguma žmonių tuos sprendimus priima apie 40-metį, nes patogiau darbuotis, siekti karjeros, ir tas amžius – aukso amžius karjerai“, – įsitikinusi „Heksimus“ vadovė Giedrė Ruginytė-Čepienė.

Tokie vienišiai piktina provincijų merus.

„Tiems senberniams sakau: „Chebra, o kur dedate pinigus?“, – klausė Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Akmenės rajono meras mano, kad viengungiams ir nesusituokusios poroms mokestinė sistema dabar palankesnė nei šeimoms.

„Gyvena šeimoje su vyru, naudojasi visom socialinėmis garantijomis, nors vyras puikiai dirba fūristu, ir kai vaikai sulaukia pilnametystės, susituokia“, – aiškino V. Mitrofanovas.

„Chebra, o kur dedate pinigus?

Bet vilnietė N. Varnelytė dėl lengvatų vienišiams dar pasiginčytų.

„Visi turime tą pačią mokestinę sistemą, jauni žmonės orientuoti į karjerą, tai jie kartais net daugiau atneša mokesčių į bendrą valstybės biudžetą“, – prieštaravo N. Varnelytė.

Akmenės meras tiki, kad mokestinio teisingumo būtų daugiau, jei gyvenantys ne santuokoje, viengungiai turėtų savo mokestį. Nekuria šeimos, tegu bent finansiškai prisideda prie savo išlaikymo senatvėje.

„Senatvėje ateisite į savivaldybę prašytis senelių namuose kambariuko“, – komentavo Akmenės rajono meras.

„Valdžia, kuri paimtų ir įvestų tokį mokestį, pasirašytų sau mirties bausmę sekantiems rinkimams“, – tvirtino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras pripažįsta, vieniši asmenys senatvėje išties dažniau susiduria su skurdu. Bet dėl susiklosčiusio likimo valstybė jų nebaudžia.

„Vieniši senjorai patiria didesnį skurdą ir padarėme priešingai, skiriame vienišo asmens išmoką, kurią šiandien gauna apie 230 tūkst. žmonių“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Panašus mokestis veikia Vokietijoje. Tiksliau, visi dirbantys kas mėnesį nuo atlyginimo skiria 3,4 proc., o neturintys vaikų, 23 metų ir vyresni moka daugiau – 4 proc.

„Siejasi su draudimu, kuris skirtas ilgalaikei priežiūrai senatvėje. Lietuvoje tokio draudimo nėra, o Vokietijoje yra“, – skirtumą įvardijo A. Bartkus.

S. Lisausko / BNS nuotr.

„Nepritariame tokiam siūlymui, nes žmones reikia motyvuoti ir skatinti, o ne bausti“, – sakė V. Šilinskas.

Vienišių mokestis nebūtų naujas ir Lietuvoje. Senberniai sovietmečiu nuo atlyginimo mokėjo net 6 proc.

„Tokį mokestį turėjome SSRS laikais, bet jie nusižiūrėjo iš Benito Mussolinio, kuris Italijoje norėjo taip paskatinti gimstamumą liepdamas mokėti didesnius mokesčius tiems, kas vaikų neturi“, – pasakojo A. Bartkus.

„Skatinčiau ieškoti pozityvių sprendimų, kaip mokestinių bazių jauniems specialistams mažinimą, vaikų priežiūros paslaugų sistemos išplėtojimą, o ne priešingai sukelti mokesčius“, – sakė G. Ruginytė-Čepienė.

Anot ministro, šeimoms jau galioja daug paskatų. Darbo kodekso pakeitimai dėl lankstesnio grafiko, daugiau mamadienių. Dabar esą trūksta priemonės sutikrinti, kaip viskas veikia.

„Artimiausiu metu planuojame viešinti žemėlapį, kuriame galės pamatyti, kurios savivaldybės draugiškesnės šeimoms, kurios mažiau ir tikimės, kad tokiu būdu skatins savivaldybes pasitempti“, – akcentavo V. Šilinskas.

E. Jankausko / BNS nuotr.

„Jei matome demografinę problemą, gal reikia pažiūrėti iš kitos pusės, palengvinti šeimų gyvenimą mokestinėmis lengvatomis“, – kalbėjo „Heksimus“ vadovė N. Varnelytė.

Jaunų žmonių trūkumą valstybė kasmet jaučia vis skaudžiau. Šiemet į pensiją išeis daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką.