Lėšos suplanuotos tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus išlaidų. Dar 8 mln. eurų muziejus prašo ant kalno lankytojus keliančio keltuvo rekonstrukcijai.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, suplanuotų 15 mln. eurų turėtų užtekti pirmajam darbų etapui.

„Tas pirmasis etapas yra esminis, nes jis sprendžia pagrindines problemas šlaito, kuris yra pavojingiausias. Pamatų stiprinimas taip pat patenka į šią sumą. Tai esminiai darbai, nes be jų tuoj mes tą kalną antru ratu pradėsime eiti nuošliaužas tvarkydami“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, tvarkybos darbai galėtų būti jau pradėti jau šiemet.

„Situacija yra tokia, kad gal jau ir šiais metais pavyks dalį darbų pradėti, jau kalbant apie normalią kalno tvarkybą, o ne apie tvarkybą nuslinkus nuošliaužai“, – teigė S. Kairys.

„Darbai atliekami pagal kitą technologiją, kad sprendimai būtų ilgalaikiai ir kad mes tiesiog lėšas leistume ne kaskart tą pačią problemą spręsdami, o tvarkytume iš esmės, tai labai svarbus startas“, – pabrėžė jis.

Spalio pradžioje Ministrų kabinetas Gedimino kalnui tvarkyti iš rezervo fondo skyrė daugiau kaip 436 tūkst. eurų. Šių lėšų reikėjo sumokėti už vasarą atliktus stebėsenos sistemų darbus, laikinų laiptų remontą, po smarkios liūties liepą atsiradusios nuošliaužos pietvakariniame šlaite padarinių ir neatidėliotinos avarijos grėsmės pašalinimo darbus.

Nacionalinis muziejus savo ruožtu prašo dar 8 mln. eurų rekonstruoti lankytojus ant kalno keliantį keltuvą.

Situacija yra tokia, kad gal jau ir šiais metais pavyks dalį darbų pradėti.

Anot jo, keltuvas į Gedimino kalną veikia beveik 20 metų ir yra visiškai nusidėvėjęs.

„Eksploatacija yra labai sudėtinga, kadangi negalima rasti reikalingų nusidėvėjusių detalių, keltuvas gali bet kada sugesti nepataisomai“, – teigiama muziejaus rašte Seimo Kultūros komitetui.

Jame nurodoma, kad muziejus negali užtikrinti oficialių valstybinių delegacijų kėlimo dėl nuolat gendančio ar stringančio keltuvo, o tai labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui.

„Svarbu paminėti ir tai, kad keltuvo paslaugomis visada naudojasi ir užsienio turistų grupės, į kurių turus po Vilnių įtrauktas Gedimino kalno lankymas ir kurios tam turi ribotą laiką. Jei keltuvas į kalną sugenda, Gedimino kalno ir pilies lankymas išbraukiamas iš turistų lankymo programos“, – teigia muziejus.

Jo duomenimis, pernai keltuvu naudojosi per 179 tūkst. lankytojų, iš jų 48,7 tūkst. buvo neįgalieji, senjorai ir jaunos šeimoms su vežimėliais arba mažais vaikais.

Šiemet keltuvas gedo 21 kartą ir dėl to nedirbo 65 dienas.

Seimo Kultūros komitetas pritarė šiam prašymui ir pasiūlė finansavimą keltuvo rekonstrukcijos darbams paskirstyti per 2025–2027 metus, kitąmet skiriant 725,7 tūkst. eurų, 2026 metais – 3 mln. ir 2027 metais – 4,2 mln. eurų.

Dėl Gedimino kalno būklės nuo 2017 metų pabaigos dalyje Vilniaus yra paskelbta ekstremali situacija. Esant ekstremaliai situacijai įstatymai leidžia būtinus darbus finansuoti ir iš Vyriausybės rezervo.

Lietuvos nacionalinis muziejus preliminarią galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų sutartį yra pasirašęs su įmone „Rekreacinė statyba“. Numatyta, kad jie truks trejus metus, sutarties vertė iš viso siekia 13,42 mln. eurų.

Ilgalaikiai tvarkybos darbai numatyti pietrytinėje kalno dalyje, nes jos būklė šiuo metu sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.

Taip pat ketinama pradėti tvarkyti dalį pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rastus pilies laikotarpio artefaktus.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas, bendras jo plotas – apie 5 tūkst. kvadratinių metrų.

Taip pat būtų sutvirtinti dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą) pagrindai.

Muziejaus teigimu, užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.