Aplinkybės neaiškios

Dar 2015 m. Radviliškio rajone esančiose Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose buvo atidengti du paminklai, skirti pagerbti žydų tautybės asmenis, kuriuos Antrojo pasaulinio karo pradžioje sušaudė nacių okupantai ir su jais kolaboravę asmenys.

Tačiau neseniai užrašai buvo pakeisti, pabrėžiant, kad juos nužudė lietuviai. Neliko plačiai vartojamo apibūdinimo „su nacistiniais okupantais kolaboravę asmenys“.

Pakeistame užraše nebeliko net nacistinių okupantų ir akivaizdžiai pabrėžiama – žudė lietuviai kaimynai.

Užrašai ant paminklų buvo pakeisti neaiškiomis aplinkybėmis – nederinant nei su vietos seniūnijomis, nei su rajono valdžia, nei su Kultūros paveldo departamentu (KPD), prižiūrinčiu paveldo objektus.

Pastebėjo netikėtai

Pakeitimus ant paminklų pastebėjo ir apie tai „Kauno dienai“ pranešė Vilkijos gyventojas Kęstutis Markevičius. Jis yra aktyvus Vilkijos krašto kultūrinio paveldo, įskaitant ir žydų bendruomenės palikimą, puoselėtojas.

„Mano uošvija yra Šeduvoje. Ten yra labai įdomus žydų palikimą įamžinantis muziejus „Dingęs Štetlas“. Važiavome pro žydų sušaudymo vietose pastatytus paminklus. Tada ir pastebėjau, kad ant jų pakeisti užrašai, akcentuojant lietuvius kaimynus“, – sakė K. Markevičius.

Anksčiau ant paminklų buvę užrašai skelbė kitaip – „nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai sušaudė apie 400 Šeduvos žydų“.

K. Markevičiaus nuomone, užrašų pakeitimas yra piktavališkas.

„Mes bandome nusiimti žydšaudžių etiketę. Bet ant abejų paminklų atsirado užrašas – žudė lietuviai. Man tai panašu į ataką prieš valstybę. Atrodo, kad čia Rusijos šešėlis, bandymas kelti susipriešinimą. Juk ir NKVD buvo žydų, bet mes juk nesakome, kad lietuvius partizanus žudė žydai. Mes juk pripažinome, kad Lietuvoje buvo labai daug žmonių, kurie gelbėjo žydus“, – svarstė paveldo puoselėtojas.

Bandė išsiaiškinti

K. Markevičius ėmėsi narplioti aplinkybes – kada ir dėl kokių priežasčių buvo pakeisti užrašai.

Tikėdamasis paaiškinimų ir dalykinės informacijos, K. Markevičius kreipėsi į vietos ir respublikines institucijas.

Paaiškėjo, kad jos nieko nežino ir greičiausiai net nenori žinoti, nes problema – nevienareikšmė, nepatogi ir skausminga.

Pagerbė: 2015 m. paminklų atidengime dalyvavo ir tuometės valdžios atstovai (kairėje, ant paminklo, matyti buvęs užrašas, kuris dabar pakeistas). / K. Markevičiaus nuotr.

Negavo atsakymų

„Man tas užrašas labai užkliuvo, pradėjau kapstytis. Paskambinau į Baisolagos seniūniją, seniūnė nieko nežinojo: patikino nieko negirdėjusi ir nieko nepastebėjusi. Man tai pasirodė labai keista. Tada kreipiausi į Radviliškio savivaldybę, ir jie pasakė, kad jie ne prie ko... Sakė, reikia aiškintis su KPD. Susiskambinau, jie sako, čia savivaldybė turi rūpintis, sako, mes nekontroliuojame, sako, taip, Holokausto kapai priklauso mūsų atsakomybės sričiai, bet užrašai ir paminklai – ne“, – kaip sekėsi bendravimą su valdiškomis įstaigomis, pasakojo K. Markevičius.

Pašnekovas padarė išvadą, kad valdiškos institucijos jo iškeltą problemą ignoravo.

„Neparodė jokio susidomėjimo. Gal tik Baisogalos seniūnė susirūpino, sako, labai keista, važiuosiu pasižiūrėti. Radviliškio rajono savivaldybė savo raštiškuose paaiškinimuose tarp eilučių davė suprasti – atsikabinkite nuo mūsų“, – apgailestavo K. Markevičius.

Tačiau jis nusprendė nenuleisti rankų – nusiuntė savivaldybei reikalavimą, kuriame primenami keli Baudžiamojo kodekso straipsniai.

„Prašome paaiškinti, kokiu tikslu ir kodėl buvo pakeistas tekstas Liaudiškių miške esančiame memoriale. Mes manome, kad dabartinis tekstas kursto tautinę nesantaiką ir žeidžia Lietuvos piliečius.

Prašome atstatyti buvusį tekstą memoriale, nes dabartinis kursto nesantaiką ir pažeidžia Lietuvos respublikos BK str. 169, 170, 171.“

Kelia skausmą

Prieš keletą metų K. Markevičius Vilkijoje organizavo žydų kultūros dienas. Jis gerai pažįsta Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininką Mauša Bairaką. Tikėjosi, kad jis turės paaiškinimą dėl pakeisto užrašo.

„M. Bairakui situacija pasirodė labai keista, sakė negalintis patikėti, kad tokie dalykai darosi, ypač dabartiniame susipriešinimo kontekste“, – pasakojo K. Markevičius.

Žydų religinės bendruomenės pirmininkas M. Bairakas „Kauno dienai“ patvirtino nesuprantantis, kodėl ant paminklo sušaudytiems žydų tautybės žmonėms atsirado užrašas, akcentuojantis lietuvius.

„Nežinau, kas pakeitė, kodėl, kiek žinau, užrašė „lietuviai kaimynai“, o ne kaip paprastai tokiuose paminkluose įprasta, kad šaudė naciai ir su jais kolaboravę asmenys. Manau, tekstas turėjo likti toks, koks buvo iš pradžių. Apskritai kalbant, aš asmeniškai nuo tokių dalykų stengiuosi atsiriboti, nes kiekvieną kartą, kai paliečiama Holokausto tema, man kyla didelis skausmas. Kodėl kiekvieną dieną aš tai turiu prisiminti?“ – atviravo M. Bairakas.

Panašu į ataką prieš valstybę. Atrodo, kad čia Rusijos šešėlis, bandymas kelti susipriešinimą.

Nutarė atnaujinti

Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esantys paminklai priklauso viešajai įstaigai „Dingęs Štetlas“. Jos vadovas Jonas Heraklis Dovydaitis „Kauno dienai“ sakė, kad paminklai pastatyti jau senokai, prieš dešimtmetį, todėl nutarta juos atnaujinti.

„Darėme rekonstrukciją, patvarkė aplinką, patvarkė ir užrašus. Procese dalyvavo ir istorikai. Jie geriausiai galėtų paaiškinti, kodėl buvo pakeisti užrašai“, – bandė aiškinti J. H. Dovydaitis.

Baisogalos seniūnė sakė turėjusi informacijos, kad prie paminklų aukoms vyksta kažkokie darbai.

„Visa ta problematika labiau žinoma savivaldybei. Tai jautrus klausimas. Galiu tik pasakyti, kad užrašo pakeitimas nebuvo derintas. Seniūnijos specialistė gegužės mėnesį pravažiuodama vieną memorialą matė, kad ten kažkas vyksta, kažkokie darbai. Galvojome, eilinis tvarkymas, nutarėme nekreipti dėmesio, o paskui vasaros pabaigoje gavau pranešimą. Visą gautą informaciją pateikiau savo vadovams, o kokia situacija yra dabar, aš nežinau“, – kalbėjo Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.

Paaiškinimo nepateikė

Redakcijai atsiųstame Radviliškio rajono savivaldybės paaiškinime dėstoma: „Radviliškio rajone, Šeduvos miesto sen., Pakutenių k., ir Baisogalos sen., Liaudiškių miške, esantys Holokausto aukų memorialai nepriklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ar jos padaliniams, todėl užrašai ant paminklų neprivalo būti derinami su Radviliškio rajono savivaldybės administracija.

Kadangi Holokausto aukų atminimo vietos yra paskelbtos nacionalinės reikšmės kultūros paminklu ir yra įrašytos į LR Kultūros vertybių registrą kaip tvarkomi ir prižiūrimi kultūros paveldo objektai, kontroliuoja ir tikrina KPD prie LR Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojai.“

Su „Kauno diena“ kalbėjusi KPD Šiaulių skyriaus darbuotoja Sonata Sukožauskienė sakė, kad bandoma išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pakeisti užrašai.

„Informavau vedėją ir direktorių. Bandome aiškintis, kas atsitiko, dėl ko atsitiko. Gal kitą savaitę bus aišku, čia toks subtilus dalykas, viskas ne taip paprasta“, – kalbėjo specialistė.

Ji tvirtino po kelių dienų atsiųsianti paaiškinimą, tačiau jo taip ir nepateikė.

Korekcija: padarytas naujas užrašas, akcentuojantis lietuvius kaimynus. / K. Markevičiaus nuotr.

Pabrėžia: rėmėsi faktais

Praėjus kuriam laikui „Dingusio Štetlo“ vadovas J. H. Dovytaitis redakciją informavo, kad užrašai buvo pakeisti remiantis istorikės Mildos Jakulytės tyrimų rezultatais.

– Kokiais argumentais remiantis buvo pakeistas užrašas? – „Kauno diena“ paklausė istorikės M. Jakulytės.

– Remiantis istoriniais šaltiniais. Rengdami medžiagą muziejui ieškojome visokių dokumentų, prisiminimų, liudijimų ir t. t. Tyrėme ir Holokaustą Šeduvoje. Ypatingajame archyve peržiūrėjome daug bylų, susijusių su žudynėmis Šeduvoje ir susijusių su žmonėmis, kurie žudė žydus. Iš tų visų bylų, dokumentų, pasakojimų šeduvių, kurie dar prisiminė tuos įvykius, ir padarėme tuos naujus akcentus ant paminklų.

– Atrodo, visiems aišku, kad lietuviai dalyvavo žudant. Kodėl atsirado kažkoks poreikis pakeisti užrašą ir pabrėžti lietuviškumą?

– Vieniems aišku, kitiems gal neaišku. Lietuviškumas čia nebuvo pabrėžtas. Tose žudynėse nedalyvavo nė vienas vokietis. Tos frazės apie nacius okupantus ir jų vietinius kolaborantus arba hitlerinius okupantus ir buržuazinius nacionalistus yra perimtos iš sovietmečio. Skaitant istorinę medžiagą tų nacių ten nė kvapo nebuvo. Dar vienas svarbus akcentas. Visų pirmą, paminklai yra skirti nužudytiems Šeduvos žydams, kurių palaikai guli paminklų vietose. Tik tada – informacija, kas ir kada tai padarė.

– Dėl pakeisto užrašo susirūpinę žmonės apgailestauja, kad tokie įrašai atsiranda įtampų ir susipriešinimo laikotarpiu ir gali kurstyti nesantaiką, kuri palanki chaosą siekiančiai sukelti Rusijai.

– Deja, Lietuvoje labai populiaru kritišką požiūrį į istorinę tiesą tapatinti su Kremliaus įtakomis. Kritiškas požiūris yra toks, kad priimu istorinę tiesą tokią, kokia ji buvo. Tai nereiškia, kad buvo mestas kažkoks kaltinimas ir dėl to mes turime jaustis kalti. Mes tik pasakome – buvo taip ir pripažinkime tą tiesą. Visi galvoja, kad daugiausia žydus Lietuvoje žudė vokiečiai, bet daugiausia juos žudė lietuviai. Dažniausiai rašoma, kad žudė vokiečiai, o lietuviai truputį jiems padėjo. Tačiau taip nėra. Vokiečiai duodavo įsakymus. Pripažinkime tą tiesą.

Dėmesys istorijai

2018 m. gegužę Šeduvoje įvyko ceremonija, skirta unikalaus projekto, Šeduvos žydų muziejaus „Dingęs Štetlas“, statybos pradžiai. Muziejuje atspindimas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

„Šis unikalus muziejus įamžins ne tik Šeduvos, bet ir visos Lietuvos žydų bendruomenių atminimą. Būtent mažuose Lietuvos miesteliuose neretai prasidėdavo ir pasauliui svarbių asmenų istorijos – iš Šeduvos kilę Izraelio premjero Benjamino Netanyahu protėviai, Šeduvoje 1885 m. gimė jo prosenelė Sara Mileikowsky“, – muziejaus atidaryme sakė tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.