Įsibėgėjus atostogų sezonui draudikai perspėja – užsienyje atostogaujantys žmonės nevisai arba visai nepasirūpina kelionių draudimu. Tačiau ir jį turint, ištikus nelaimei, draudiminė apsauga, kokios tikimasi, nesuveikia.

Pasimokė iš kitų nelaimės

Vykstant į kelionę draudikai ir kelionių agentūros visuomet rekomenduoja apsidrausti būtinosios medicininės pagalbos draudimu. Papildomai galima draustis nuo nelaimingų atsitikimų, bagažo vėlavimo, kelionės dokumentų praradimo, kelionės jungties, neįvykusios ar nutrūkusios kelionės, jos atidėjimo, asmens civilinės atsakomybės ir kitais papildomais draudimais. Turintys kredito korteles tuo paprastai nesirūpina, nes bankai su draudimo bendrovėmis jau yra susitarę dėl jų klientų kelionių draudimo. Dažnas Europos sveikatos draudimo kortelę turintis žmogus taip pat keliauja net nesusimąstydamas, kad šis visoje ES galiojantis privalomasis draudimas dengia ne visas medicinines išlaidas.

Ne tik neapsidraudusius, bet ir turint kelionės trukmės ar su kredito kortele galiojantį kelionės draudimą kiaulystės dėsnis visuomet gali suveikti.

Pernai Turkijoje atostogavusi Lukoševičų šeima tapo ne itin malonaus įvykio liudytoja, po kurio ateities kelionėms pasirūpino ilgesnio galiojimo draudimą.

Atvykus į viešbutį vienam turistų iš Lietuvos sutriko širdies veikla, ir žmogus pirmąją savo atostogų dieną buvo išvežtas į ligoninę. Viešbutyje likusi šeima kasdien traukdavo ne į paplūdimį, o pas ligonį, kuriam Turkijoje buvo atlikta širdies operacija. Po savaitės, atėjus laikui grįžti į Lietuvą, gydytojai sunkaus ligonio nenorėjo išleisti, tačiau bet kokiu atveju reikėjo grįžti namo. Kitaip būtų tekę iš savo kišenės padengti gydymo išlaidas svečioje šalyje.

Viso draudimo nėra

Kaip Lukoševičiams pasakojo ligonio artimieji, su paskutine atostogų diena baigėsi galioti ir būtinosios medicininės pagalbos draudimas. O tai reiškė, kad už gydymą, jam pasibaigus, draudimo bendrovė jau nebūtų mokėjusi.

Nors Lukoševičiai pasirūpino banko kredito kortele su galiojančiu kelionių draudimu, šis draudimas jų taip pat nesaugo, jeigu atostogos trunka ilgiau kaip 30 dienų.

Kitos dienraščio skaitytojos Linos Židonytės pavyzdys rodo, kad į ilgas keliones mėgstančiai išsiruošti merginai nei bankas, nei draudikas neatlygino žalos, patirtos vėluojant lėktuvams ir nespėjus į savąjį. Kaip jai vėliau paaiškino draudikai, draudiminis įvykis įvyko praėjus 30 dienų nuo kelionės pradžios, todėl jie žalos neatlygins. Mat pagal kredito kortelių savininkų draudimo sąlygas draudimo apsauga per vieną kelionę galioja 30 arba 90 kalendorinių dienų.

Dienraščio žurnalistei paskambinus į kelias draudimo bendroves, teikiančias kredito kortelių turėtojams kelionių draudimo paslaugas, visos patikino, kad būtent taip ir yra. Ir patarė, kad, jeigu kelionė ilgesnė nei draudimo trukmė, reiktų už draudimą susimokėti papildomai.

Po įvykio – namo

Keliaudami žmonės net nesusimąsto, ar galioja draudiminė apsauga, jeigu įvykis įvyksta draudimo galiojimo dieną, tačiau gydymas reikalingas dar ir pasibaigus draudimo laikotarpiui. Nors draudikai tikina, kad jie padengia visas žalos išlaidas, kai kurių keliautojų patirtis rodo ką kita, žmonių prašoma susimokėti arba baigiant galioti draudimo sutarčiai, staigiai pasirūpinama sugrąžinti ligonį į jo šalį. Dienraščio žurnalistei labai tiksliai pasakė vienos draudimo bendrovės konsultantas: "Gydymas užsienyje labai brangus, todėl draudimo bendrovė suinteresuota susirgusį žmogų kuo greičiau sugrąžinti namo." Taigi draudikai vengia didesnių savo išlaidų, nors draudimo įmokas noriai susirenka.

Pasak draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus, pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo apsauga dėl nelaimingo atsitikimo padarinių, pasibaigus draudimo sutarčiai, yra taikoma net keturias savaites. "Draudimo praktika rodo, kad tokio laikotarpio užtenka net ir labai sunkiai ligonio būklei stabilizuoti, kad būtų galima jį saugiai pargabenti į Lietuvą toliau gydyti", – sakė jis.

Nėra pinigų – nėra gydymo

Nors draudimo paslaugos turėtų apsaugoti žmogų kelionėje, patys draudikai pripažįsta, kad ši apsauga ne visada veikia. Esą pasitaiko atvejų, kai apsidraudusiam klientui neužtenka draudimo sumos, kuri padengtų visas gydymo išlaidas, t. y. operacijos, slaugymo, pervežimo.

"Tokiu atveju gydymo įstaigos sąskaitas už atliktas paslaugas pateikia pačiam klientui, kuris privalo susimokėti skirtumą. Įvykus nelaimei, į mus kreipiasi gydymo įstaigos su prašymu patvirtinti draudimo sutarties galiojimą ir draudimo sumą. Tik tai patvirtinus yra atliekamos operacijos, pradedamas gydymas ir slaugymas", – aiškino draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova. Ji pasakojo, kad skirtingos šalys taiko skirtingą praktiką, todėl yra pasitaikę tokių atvejų, kai žmogui nebūdavo grąžinamas asmens dokumentas tol, kol tasai nesusimokėdavo už atliktą gydymą. "Tačiau tai daugiau taikytina tiems turistams, kurie apskritai nesidraudžia", – pridūrė ji.

Draudimo sutartis keičia banko kortelės

Pasak bankininkų, keliauti mėgstantys, bet rizikuoti nenorintys žmonės vis dažniau renkasi kredito korteles, kurios ne tik suteikia kelių rūšių draudimą (sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bagažo ir kt.), bet prireikus ir gelbsti finansiškai.

"Kredito kortelę su draudimu turėti ne tik patogu, bet ir naudinga. Kaskart prieš kelionę nebereikia rūpintis nauju draudimo polisu, o užtrukus išvykoje nebereikia pratęsti poliso galiojimo termino. Be to, draudimas, turint kredito kortelę, suteikimas ne tik jos savininkui, bet ir jo šeimos nariams. Labai svarbu ir tai, kad apsauga galioja net ir užsiimant gana populiariu, bet rizikingu sportu – nardant ar slidinėjant", – pranašumus vardijo Jūratė Kajackienė, Ūkio banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė. Be to, kad dabar kredito kortelę būtina turėti įsigyjant lėktuvo bilietus, užsakant viešbutį ar nuomojantis automobilį, pasak pašnekovės, ji užtikrina finansinį saugumą, nes bent kada galima pasinaudoti kredito limitu staiga prireikus pinigų.

Įvykių daugėja

Draudimo bendrovė BTA pranešė, kad šiemet, kaip ir kasmet, daugiausia kreipimųsi sulaukiama ne tik iš turistų, išvykusių į Egiptą ir Turkiją, bet ir iš poilsiautojų, keliaujančių į Skandinavijos šalis ir kaimynines Lenkiją, Rusiją bei Baltarusiją. Šiemet tokių atvejų, kai turistams prireikė būtinosios medicinos pagalbos užsienyje, 1,5 karto daugiau nei pernai.

"Dažniausiai klientai skundžiasi įvairiais apsinuodijimais, žarnyno infekcijomis, pilvo skausmais, ausų uždegimais, alerginėmis saulės spindulių sukeltomis reakcijomis. Traumos neretai patiriamos maudantis: galvos smegenų sukrėtimai, kirstinės kūno žaizdos", – vardijo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė K.Karpova.

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį ji užregistravo 258 keliautojų žalas ir joms atlyginti išmokėjo 475 tūkst. litų. Šių metų pirmą pusmetį keliautojai vidutiniškai patirdavo 1,8 tūkst. litų žalą.

Gydymo kainos užsienyje

Gydytojo konsultacija, priklausomai nuo sveikatos diagnostikos centro ir patirto sveikatos sutrikimo pobūdžio, Rusijoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje kainuoja nuo 350 litų, o Egipto, Tuniso, ar Kretos ligoninėje ta pati konsultacija keliautojui gali atsieiti nuo 600 iki 900 litų. Paguldymas parai į minėtų šalių ligonines gali kainuoti nuo 1600 iki 4000. litų. O už parą, dėl ne itin sunkaus susirgimo praleistą Norvegijos ar Švedijos ligoninėje, gali tekti mokėti ir 10 tūkst. litų. Už ligonio gydymą intensyviosios terapijos skyriuje tenka sumokėti ir šimtatūkstantines sumas.

Šaltinis: draudimo bendrovė BTA.