Vilniaus oro uostui atkūrus susisiekimą su Europos miestais, o Kaune atidarius "Ryanair" bazę, šalies viešbučių valdytojai nedrąsiai prabyla apie atsigaunančią turizmo rinką. Tačiau daugelis pabrėžia: džiaugtis dar anksti.

Svečių daugėja

Pastarieji metai Lietuvos viešbučiams buvo išties sunkūs: valdžia padidino mokesčių naštą, krizė atbaidė nemažą dalį turistų. Prieš metus rengę protesto akcijas ir svečius priiminėję žvakių šviesoje, apgyvendinimo paslaugas siūlantys verslininkai vis dar tikisi sulaukti politikų malonės – mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo. Vilties dėl stabilesnės verslo ateities teikia ir pavasarį ėmęs didėti svečių srautas.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pripažino, kad vasarą apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai galės šiek tiek atsipūsti. Tačiau itin džiūgauti neskubama. Esą gerai, kad padėtis bent jau neblogėja.

"Vilniuje ir Kaune turistų srautai auga, tačiau Klaipėdoje ir Palangoje optimizmo nedaug", – dienraščiui sakė E.Šiškauskienė.

Asociacijos duomenimis, sostinėje vasarį viešbučių užimtumas siekė 29,7 proc., o kovą – 37,6 proc. Kaune atitinkamai – 23,7 proc. ir 25,3 proc. Tačiau Klaipėdoje užimtumo rodiklis tesiekė apie 20 proc.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė taip pat pabrėžė, kad užimtumas – dar ne viskas. "Vasarą bus augimas, dėl šito net nekyla klausimų. Bet džiaugtis galėsime tik tada, jei pavyks su Vyriausybe susitarti dėl mažesnio PVM tarifo. Nuo praėjusių metų apgyvendinimo paslaugų kainos yra labai numuštos, tad sumokėjus visus mokesčius, verslininkams lieka labai nedidelis procentas", – sakė E.Šiškauskienė.

Viščiukus skaičiuos rudenį

Asociacijos vadovės žodžius patvirtino ir viešbučio "Reval Hotel Lietuva" generalinis direktorius Kęstutis Kazlauskas.

"Manau, kad kalbėti apie pokyčius ar kuo nors didžiuoti dar anksti – viščiukus skaičiuosime rudenį. Nežinia, kaip atrodys ši vasara, ar materializuosis tie užsakymai, kurie yra dabar. Sudėtinga situacija susidarė dėl to Islandijos vulkano", – teigė K.Kazlauskas.

Tiesa, jis taip pat pripažino, kad Vilniuje ir Kaune turistų ir jų rezervuojamų apgyvendinimo vietų daugėja.

"Aišku, svečių srautai kiekviename mieste yra skirtingi. Sostinėje yra daugiau verslo klientų, Kaunui teigiamą įtaką daro tai, kad atsirado bendrovės "Ryanair" bazė, o Klaipėda visais laikais buvo priklausoma nuo sezonų kaitos. Gaila, kad vasara pajūryje tokia trumpa. Tiesa, ir vietos gyventojai bei verslininkai taip pat gana aktyviai naudojasi uostamiesčio viešbučių paslaugomis. Vasarą atvyksta žmonės iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir kitų miestų", – dėstė viešbučio "Reval Hotel Lietuva" vadovas.

Laikinosios sostinės spurtas

Trijuose didmiesčiuose viešbučius "Klaipėda" valdanti bendrovė "Hoteliers Co." tikina dar praėjusiais, giliausios krizės, metais padidinusi viešbučių užimtumo rodiklius.

2009 m. viešbučio "Klaipėda" užimtumas Vilniuje augo daugiau nei penktadaliu – 22 proc. Kaune – net 66 proc. Viešbučio užimtumas 11 proc. smuko tik uostamiestyje. Tiesa, tai vis tiek mažiau nei rinkos vidurkis, kuris pernai siekė 20 proc.

Šių metų skaičiai – dar įspūdingesni. Vilniuje viešbučio užimtumas šių metų pirmą ketvirtį ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu (22 proc.), Klaipėdoje – daugiau nei trečdaliu (37 proc.), o Kaune – beveik tris kartus (282 proc.).

"Visi trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – skirtingi vertinant juos kaip atskiras turizmo rinkas. Vilnius yra daug dinamiškesnis, Vakarų Europos sostines primenantis miestas, o Kaunas ir Klaipėda labiau orientuojasi į vietos turizmą", – sakė viešbučius "Klaipėda" valdančios įmonės "Hoteliers Co." valdybos pirmininkas Andrius Staniukėnas.

Miestų ypatumai

Pasak jo, didmiesčių skirtumus labai aiškiai iliustruoja kambarių rezervavimo būdai. Vilniuje apie 30 proc. viso pardavimo srauto sudaro užsakymai, kurių sulaukiama per elektroninę viešbučių rezervavimo sistemą. O Kaune ir Klaipėdoje ši užsakymų dalis yra labai menka. Šiuose miestuose dažniausiai viešbučius užsisako valdžios žmonės, įmonių vadovai, administratorės ir sekretorės, kurios rekomenduoja viešbutį savo verslo svečiams. Pastarieji esą sudaro didžiąją dalį Kauno ir Klaipėdos viešbučių klientų, nes abiejuose miestuose turizmo sezonas tęsiasi tik keturis mėnesius, o Vilniuje turistai lankosi visus metus.

"Sudėtingiausia plėtoti turizmo verslą Kaune. Be abejo, tai, kad buvo įkurta "Ryanair" bazė, – labai reikšmingas įvykis šiam miestui. Tačiau šios bendrovės paslaugomis daugiausia naudojasi emigravę, giminaičius lankantys ar pigiai pakeliauti norintys tautiečiai", – sakė A.Staniukėnas.

Anot jo, nemažą dalį Klaipėdos svetingumo rinkos užpildo verslo ir konferencijų klientai. Klaipėdoje užsieniečių srautus užtikrina uostas, laisvoji ekonominė zona, joje įsikūrusios Lietuvos bendrovės ir užsienio kapitalo įmonės.

Vis dėlto Klaipėda, verslininko teigimu, šių metų pirmą pusmetį išgyveno antrąją krizės bangą. Vidaus vartojimas uostamiestyje dabar, palyginti su 2008 m., yra kritęs 30–40 proc., atvykstančių srautas – 30 proc. Be to, dėl priklausomybės nuo verslo, turistų srautus šiame mieste itin sunku prognozuoti – juos lemia bendrovių plėtros planai, vykdomi tarptautiniai laivybos projektai ir kiti įvykiai.

Bendrovė tikisi toliau stiprinti savo pozicijas skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos turizmo rinkose. Iš dalies dėl to "Hoteliers Co." priėmė sprendimą keisti viešbučių "Klaipėda" pavadinimą. Viliamasi, kad naująjį tinklo pavadinimą – "Amberton" – lengviau įsimins užsieniečiai.

Sigitas Sidaravičius, Kauno turizmo informacijos centro direktorius

Pastaruoju metu savo registre fiksuojame net iki 50 proc. turistų skaičiaus didėjimą, ypač savaitgaliais. Daugiausia Kaune tradiciškai lankosi vokiečių. Akivaizdžiai padaugėjo suomių, olandų turistų. Neblogus rodiklius deklaruoja ir viešbučiai. Manau, "Ryanair" veiklos Kaune rezultatai akivaizdūs. Kai tik ši oro bendrovė atidarė susisiekimą su į devyniais naujais oro uostais, iš karto tai pajutome. Ir svarbiausia, kad atvyksta tie tikrieji turistai – žmonės, kurie ne tranzitu per Kauną keliauja, o lieka čia nakvoti. Tokie svečiai man yra patys mieliausi, nes jei kas nakvoja, vadinasi, pramogavo, jei pramogavo, vadinasi, gėrė alaus, jei gėrė, vadinasi, ir valgė, taigi ir paliko nemažai pinigų. Dėl to bučiuoju visus "Ryanair" vadus ir jų draugus.

Bene aktyviausi yra olandai. Jie dažnai klausinėja, ką Kaune galima nuveikti, ką valgyti, kur sužinoti tradicijas ir miesto istoriją, kokios galimybės užsiimti ekstremaliu sportu.

Užsieniečiams siūlome pradėti nuo pažintinės programos: sužinoti, kas yra Lietuva, susipažinti su Kauno senamiesčiu. Taip pat kviečiame į "Ekskursijas su laipsniais", nukeliauti "Alaus kelią", nes turime ne vieną daryklą. Rekomenduojame ir istorines ekskursijas, pavyzdžiui, "Karinis Kaunas". Turime atskirų programų vaikams ir moterims – pavyzdžiui, "Kaunas šypsosi moterims". Galima po Kauną keliauti ir patiems – dalijame nemokamus leidinius ir žemėlapius anglų kalba. Artimiausiu metu žadame pasiūlyti trijų dienų programas – numatytos įvairios ekskursijos, masažai, SPA paslaugos ir alus. Žodžiu, galime pasiūlyti krūvį tiek sielai, tiek raumenims.

Tiesa, sulaukiame šiek tiek priekaištų, kad nepakanka dviračių. Prieš mėnesį pradėjo veikti mūsų dviračių nuomos programa. Tačiau atrodo, kad per mažai jų turime. Žmonės pasiima miesto žemėlapį ir nori kuo daugiau aplankyti. Dviratis tam labai tinka. Tačiau kartais Turizmo informacijos centre apsilankę svečiai klausia: "Mano draugai išsinuomojo dviračius, o man nebeužteko, ką man daryti?"

Be to, į Kauną skraido ir labai daug emigrantų. Jų svečiais ar turistais nepavadinsi, bet pinigus leidžia ir jie.

Viešbučių užimtumas

Iš visų ES šalių viešbučių užimtumas (praleistų naktų skaičius) 2009 m. labiausiai krito Latvijoje (23 proc.) ir Lietuvoje (20 proc.). ES šalyse bendras naktų viešbučiuose skaičius sumažėjo 5 proc. Vienintelė šalis, kurioje viešbučių užimtumas padidėjo (0,1 proc.), yra Švedija.

2009 m. labiausiai Lietuvoje sumažėjo vietos turistų viešbučiuose praleistų naktų – 29 proc., o užsienio turistų – 14 proc.

Pernai viešbučių užimtumas Vilniuje siekė 44 proc., o 2008-aisiais – 55 proc.

"Colliers International" duomenimis, Talino viešbučių užimtumas siekė 45 proc., o Rygos – tik 38 proc. Į Latviją atvykusių turistų skaičius per metus, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 30 proc.

Trijų žvaigždučių viešbučių kainos

Miestas Kambario kaina vienam asmeniui (litais)

Vilnius 80–275

Kaunas 108–135

Klaipėda 125–225