Po 17 laisvės metų daugelis kauniečių signatarų negali prisiversti vienas kitam paduoti rankos
Aleksandrui Abišalai esu pasakęs į akis: jeigu kada norėsi būti pakartas, pasikviesk mane, - sako Kazimieras Uoka.
Su Algirdu Patacku nesišnekėjome penkiolika metų, - prisipažįsta Rolandas Paulauskas.
Audriui Butkevičiui susitikęs nepaduočiau rankos, - aiškina A.Patackas.
Taip šiandien kalba kauniečiai Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarai.
Tie, kurie Kauno sąjūdžio mitinguose stovėjo apglėbę vienas kitą per pečius. Tie, kurie 1990-aisiais pasirašydami istorinį dokumentą buvo kaip kumštis.
Kas per 17 metų pavertė juos svetimais?
Suskaldė požiūris į V.Landsbergį
Kartais suspaudžia širdį, prisiminus Sąjūdžio laikus, - neslepia Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Egidijus Klumbys.
Sėdėdavom per naktis. Buvome kartu. Mus jungė vienas tikslas - Lietuvos nepriklausomybė. Tuo metu mums Kaune nebuvo labai svarbu, esi socialdemokratinių pažiūrų ar tautininkas, - pasakoja jis.
Tačiau vėliau tie patys žmonės, su kuriais kartu kėlė Sąjūdžio plakatus, E.Klumbį ir jo bendraminčius pavadino išdavikais.
Politikas, 1994-aisiais įregistravęs Tautos pažangos partiją, tikina, kad Kauno sąjūdininkų ir dviejų dešimčių signatarų vienybę visų pirma suskaldė požiūris į Vytautą Landsbergį.
Neslepia priešiškumo
Tai, kad mes pasisakėme prieš Landsbergį ir jo politikos metodus, buvo palaikyta išdavyste, - kalba E.Klumbys. - O šiandien aš manau, kad gal reikėjo anksčiau išrėžti, ką manome apie vieną ar kitą Landsbergio sprendimą. Bet dabar jau vėlu gailėtis.
Su kai kuriais kauniečiais Sąjūdžio laikų bendražygiais E.Klumbys nebebendrauja. Landsbergistai, - neslėpdamas priešiškumo prataria jis.
Tuo tarpu landsbergistai nė nemano slėpti kategoriškai neigiamos nuomonės apie E.Klumbį ir jo partiečius. Juo labiau šiandien, kai mato juos nušalintojo Prezidento Rolando Pakso komandoje.
Turtinė ir socialinė praraja
Tokie veikėjai kaip Rolandas Paulauskas, Aleksandras Ambrazevičius įkūrė Tautos pažangos partiją, o aš - konservatorius. Labai blogais keliais pasuko Audrius Butkevičius, - apie kauniečius signatarus sako Liudvikas Simutis, savo parašu patvirtinęs tą patį Lietuvai lemtingą dokumentą.
Palyginus L.Simutį su kitu kauniečiu signataru Aleksandru Abišala, atsiveria socialinė ir turtinė praraja.
Šešių vaikų tėvas L.Simutis, gyvenantis iš apytikriai 2 tūkstančių litų signataro rentos, parsikėlė į namelį Vilijampolėje, nes nepajėgė išlaikyti buto Kauno centre. Nameliui remontuoti jis niekaip nesukaupia lėšų.
Signataro pavardė vėl pasirodė viešumoje, kai Seimo komisija ėmė tirti 1993 m. pakaunės įvykius.
Bendrovės A.Abišala ir partneriai direktorius A.Abišala šiuo metu ilsisi netoli Afrikos. Savo materialios padėties jis negalėtų apibūdinti L.Simučio žodžiais: Neturiu nė lito santaupų.
Tačiau ne turtinė ir visuomeninė padėtis, bet politika įkalė pleištą tarp kauniečių signatarų.
Vietoj Sąjūdžio himno - reklaminė melodija
Materialine prasme man visko užtenka, niekam nepavydžiu, - kalba buvęs kaunietis signataras Rolandas Paulauskas, Sąjūdžio metais populiarios dainos Pabudome ir kelkimės autorius.
Šiandien Lietuvai skamba jo kūrybos reklaminė melodija Jacobs geri ir vėl laimi. Ketverius metus signataras sukosi reklamos versle. Tačiau jis sakosi daugiau tuo nebeužsiimantis.
Savivaldos rinkimų naktį televizijos žiūrovai pamatė triumfo neslepiantį R.Paulauską R.Pakso partijos rinkimų štabe.
Esu nusivylęs tuo, kas atsitiko su Lietuva. Ir pasibaisėjęs tuo, kaip mūsų šalyje buvo pasielgta su Rolandu Paksu, - kalba R.Paulauskas, Sąjūdžio metais vadintas radikaliu patriotu.
Mūsų Konstitucinis Teismas virto literatų būreliu, - paniekinamai sako jis apie instituciją, prie kurios atsiradimo yra ir pats prisidėjęs.
Penkiolika tylos metų
Kauniečių signatarų vienybė? - nusijuokia R.Paulauskas. - Kokia gali būti vienybė, jei aš atėjau į Sąjūdį siekti nepriklausomybės, o pavyzdžiui, kompartijos narys Česlovas Stankevičius atėjo vykdyti Gorbačiovo programos.
Tačiau R.Paulauskas sutinka, kad Kauno sąjūdžio taryba buvo ypatinga. Jau vien tuo, kad pas mus buvo tik du komunistai - Česlovas Stankevičius ir Kazimieras Uoka, - sako jis.
Yra toks Sąjūdžio laikų veikėjas iš Kauno, kuriam šiandien tikrai nepaduočiau rankos. Tik prieš dvejus metus susitaikiau su A.Patacku, pavadinusiu mus fašistais. Nesikalbėjome 15 metų, - pareiškia R.Paulauskas.
Iš buvusių bendražygių jis bendrauja daugiausiai su buvusiais ir esamais Tautos pažangos partijos nariais: Aleksandru Ambrazevičium, Egidijumi Klumbiu, Algimantu Norvilu, Audrium Butkevičium.
Susitinkam per furšetus su Stankevičium, - pratęsė buvęs dainuojantis Lietuvos budintojas.
Priešų daugiau nei draugų
Su Česlovu Stankevičium, Algirdu Saudargu, Liudu Simučiu galėčiau eiti į žvalgybą, - kalba kaunietis signataras Algirdas Patackas. Šiuo metu jis dirba Kauno karininkų ramovėje specialistu, atsakingu už ryšius su visuomene.
Nedaug išliko anų laikų bendražygių, - sako A.Patackas. - Užtai yra ne vienas, kuriam šiandien nenorėčiau paduoti rankos.
Pavyzdžiui, Audriui Butkevičiui, - įvardija vieną pavardę. - Jis išdavė bendrą reikalą. Kai paėmė kyšį. Išdavikų yra ir be jo, ačiū Dievui, nedaug.
A.Patackas mano, kad signatarai buvo to meto Lietuvos veidrodis.
Buvo ir politinių kalinių, ir jų budelių. Visi susitiko vienoje salėje ir dirbo vieną darbą, - kalba jis.
Šiandien, pasak A.Patacko, daromi skirtingi darbai. Signataro įsitikinimu, ne už visus juos galima atleisti.
Iš tremtinių glėbio - pas R.Paksą
Ir aš kai kam nenorėčiau paduoti rankos, - sako Audrius Butkevičius. - Pavyzdžiui, Patackui. Juk ne kiekvienas žmogus yra dalyvavęs rengiant perversmą Lietuvos kariuomenėje ir dengęs žmogžudžius.
Signataras, per 17 atkurtos nepriklausomybės metų spėjęs pabūti ir ministru, ir kaliniu, vakar parskrido iš Londono. Prieš tai jis lankėsi Baku ir Tbilisyje.
Verslo reikalai, - dalykiškai paaiškina A.Butkevičius. Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo laikais susitikimuose su Kauno politiniais kaliniais ir tremtiniais jis sėsdavosi ant grindų ir būdavo meiliai vadinamas Audriuku.
Šiandien tremtiniai jo, ko gero, neglostytų. Tapęs partijos Tvarka ir teisingumas nariu bei strategu A.Butkevičius kalba: Daugelis žmonių, manau, suvokia, kad Rolando Pakso sėkmė savivaldos rinkimuose yra ir mano pastangų dalis.
Keliai - į skirtingas puses
Ekstremaliomis protesto akcijomis pagarsėjęs kaunietis signataras Kazimieras Uoka yra tautininkas ir didžiuojasi drauge su Nikolajumi Medvedevu kovojantis su visokiais homoseksualų paradais.
Šiuo metu oficiali K.Uokos gyvenamoji vieta yra Garliava, bet iš tiesų jis gyvena iš signataro rentos prie Vilniaus, Pagiriuose. Buvusiuose soduose pasistatė namą. Išsiskyręs. Turi draugę.
Abišala, be kitų savo šunybių, nori paversti Lietuvą daniškų kiaulių ferma, - sako jis. Rolandas Paulauskas serga savo asmenybės garbinimu, - apibūdina buvusį bendražygį. Liudas Simutis sunaikino Sąjūdį, - sviedžia kaltinimą buvusiam Sąjūdžio pirmininkui K.Uoka.
Na, ne viskas taip juoda... - nenori sutikti kaunietis signataras Povilas Varanauskas. Tačiau ir jis prisipažįsta, kad daugelio buvusių bendraminčių keliai kardinaliai išsiskyrė.
Neišvengiami susitikimai - per valstybės šventes
Buvę kauniečiai signatarai Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, Gediminas Šerkšnys, Aurimas Taurantas, Vladimiras Jarmolenka šiuo metu yra diplomatai ir su kitais iš Kauno kilusiais Kovo 11-osios akto signatarais susitinka tik ypatingomis progomis.
Daugiausiai - per valstybės švenčių iškilmes, - paaiškino G.Šerkšnys, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Jis nutylėjo, kad pastaruoju metu skambina į Kauną pasiteirauti, kokia signataro Antano Karoblio sveikata. Deja, žinios nelinksmos.
Apie A.Karoblio sveikatos būklę žino visi signatarai. Kai kurie kalbasi su juo telefonu. Tačiau aplankyti buvo atvykęs tik vienas buvęs bendražygis - Leonas Milčius iš Raudondvario. Iš kauniečių sąjūdininkų ir signatarų į Daivos ir Antano Karoblių namus nebuvo užsukęs nė vienas.
Naujausi komentarai