Gruodžio 14 dieną „Klaipėda“ rašė:

1951 metais

Klaipėdos amatų mokyklos Nr. 12 mokiniai – meninės saviveiklos ratelio dalyviai dažnai per mokyklos radijo mazgą rengia koncertus.

1952 metais

Klaipėdoje įvyko srities radijo korespondentų pasitarimas. Pranešimą padarė Klaipėdos srities radijo informacijos komiteto pirmininkas drg. Kubilienė. Ji nurodė, kad šiuo metu srityje veikiantieji radijo mazgai aptarnauja 12.000 radijo taškų. Srityje yra tūkstančiai radijo imtuvų. Radijas tapo mūsų srities darbo žmonių kasdienine būtinybe.

Šiais metais Klaipėdos srities radijo informacijos komitetas suorganizavo per radiją 876 pasisakymus. Kolūkių ir įmonių darbo pirmūnai pasidalino savo patyrimu ir gamybiniais laimėjimais.

Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad ne visos radijo laidos buvo išsamiai ir įdomiai pa-ruoštos.

Kalbėjęs Rietavo rajono „Bolševiko“ kolūkio pirmininkas drg. Vaitiekus pažymėjo, kad Klaipėdos radijo informacijos komitetas mažai dar nušviečia srities kolūkių gyvenimą. Dažnai minimi vis tie patys kolūkiai. Retai organizuojamos valandėlės – patarimai kolūkiečiams agrotechnikos ir zootechnikos klausimais.

1963 metais

Į lapkričio 20 d. „Tarybinėje Klaipėdoje“ išspausdintą K.Černiausko straipsnį „Žalia veja ar asfaltas?“ gauta apie 20 atsiliepimų. Deja, visus juos išspausdinti nėra galimybių. Visuose juose vieningai pabrėžiama: mūsų miestui reikia žalumynų, ir kiek galima daugiau! Kartu laiškuose nurodoma, kuriuos miesto rajonus visų pirma reikėtų apželdinti. Štai skaitytojas P.Vyšniauskas siūlo įrengti parkus pietinėje miesto dalyje, Taikos prospekto rajone. F.Karpenka pabrėžia, kad reikia greičiau baigti tvarkyti prekybos uosto rajoną.

E.Anfimovas, F.Kliušinas ir kiti nurodo, kad statybininkai sunaikino nemažai žalumynų, tiesdami Taikos prospektą, statydami naujus namus Mokyklos gatvėje ir kt. O ar negalima buvo tuos žalumynus perkelti kitur?

Negailestingai siūlo kovoti laiškų autoriai su chuliganais. „Tarybinėje Klaipėdoje“ jau buvo išspausdintas VŽT kapitono V.Smirnovo pasiūlymas priversti kaltininką vietoje vieno nulaužto medelio pasodinti tris. Šiai minčiai pritaria medicinos darbuotojai N.Smilingytė, zoninės mechanizacijos valdybos motoristas F.Kulišinas, žuvies apdorojimo įmonės tekintojas A.Smilginis ir kiti. F.Gūžė siūlo imtis griežtų priemonių vairuotojų, važinėjančių po žalią veją, atžvilgiu.

1965 metais

Mėgstu vėdarą. Kai tik važiuoja kas nors iš pažįstamų į Šiaulius, vis prašau parvežti. Skanų šiauliškiai gamina vėdarą. Ir visad ten jo būna. Pas mus gi, Klaipėdoje, ir ne visad gausi, ir...

Nusipirkau anądien parduotuvėje Žvejų gatvėje aš vėdaro. Minkštas, vien kraujas ir kelios kruopos. Sudėjau į keptuvę, košė pasidarė. O jau sūrumas – neišpasakytas. Nesuvalgiau taip mėgstamo patiekalo. Pyktis ima. Nejaugi kruopų negalima pridėti kaip reikiant? O kam tiek druskos? Juk galima pasisūdyti, valgant vėdarą. Ne, negaliu apsieiti be šiauliečių paslaugų.

1982 metais

Jau kuris laikas Dramos teatre šeimininkauja statybininkai. Prasidėjo šio reikšmingiausio uostamiestyje kultūros židinio remontas – restauracija.

Remonto – restauracijos projektą paruošė Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrius. Autorius – architektas Saulius Manomaitis, projekto vyriausiasis inžinierius Jonas Blaškevičius. Darbus vykdys generalinis rangovas – Statybos tresto 2-oji valdyba ir subrangovo teisėmis – Klaipėdos mokslinė restauracinė dirbtuvė.

Dramos teatro pastatas – miesto kultūros ir istorijos paminklas. Jis buvo pastatytas dar septynioliktajame šimtmetyje, vėliau ne kartą perstatytas ir rekonstruotas, pritaikytas teatrui.

Parengė GIEDRĖ BALČIŪTĖ