Pirmą kartą Lietuvoje autoriai, kurių knygos bus naudojamos viešosiose bibliotekose, gaus atlygį

Rugsėjo 1 dieną Kultūros ministerijos ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovai pasirašė sutartį, įteisinančią apmokėjimą už knygų panaudą bibliotekose. Lėšos honorarams už skaitomumą skiriamos iš valstybės biudžeto, nes lankytojai bibliotekų fondais naudojasi nemokamai. Tam tikslui šių metų antram pusmečiui Vyriausybė paskyrė 100 tūkstančių litų. Tai nedidelė suma, tačiau, pasak Rašytojų sąjungos pirmininko Valentino Sventicko, ji ženklina svarbaus proceso pradžią.

Užsimoti lengva, įgyvendinti sudėtinga

Atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose yra mokamas autoriams dvidešimtyje pasaulio valstybių. Pirmoji tą įdiegė Danija dar 1946 metais. Lietuva yra pirmoji iš posovietinių šalių, pasišovusių įgyvendinti šią autorinę teisę. Prisiimtas pionierės vaidmuo įpareigoja, tačiau skintis kelią teks gana painiuose metodologijos brūzgynuose.

“Į autorinį atlygį už skaitomumą galės pretenduoti visi didesni nei 50 lapų leidiniai, išskyrus vadovėlius. Nėra jokių startinių skaičių, kiek mažiausiai kartų turi būti paimta knyga panaudai, kad jos autorius turėtų teisę į tam tikrą honorarą. Užmokestis priklauso ir už vieną kartą”, - teigė “Kauno dienai” LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.

Tačiau nereikėtų nustebti, jei gauto honoraro kuriam nors autoriui pakaks tik vieneriems pietums ar ledų porcijai. Pirmieji sutarties įgyvendinimo žingsniai apraizgyti techniniais sunkumais. Vyriausybės skirtą sumą dalysis ne tik autoriai, bet ir jų populiarumo fiksuotojai. Viską suskaičiavus, rašytojams gali likti buljonas nuo kiaušinių.

“Šiemet knygų panaudos apimtys bus skaičiuojamos pagal dviejų šalies viešųjų bibliotekų - sostinės A.Mickevičiaus ir Birštono duomenis. Jos pasirinktos atrankos būdu, kaip tam tikri didelės ir mažos bibliotekų modeliai. Šioms bibliotekoms teks užpildyti specialius formuliarus - ką skaitytojas paėmė, kiek kartų paėmė, netgi kas paėmė. Metų pabaigoje turėsime duomenis ir pagal juos skirstysime atlygį autoriams, vadovaudamiesi nustatytais įkainiais. Tačiau iš anksto galima prognozuoti, kad jis bus nedidelis, nes iš tų pačių 100 tūkstančių litų reikia apmokėti ir šio projekto administravimą, kuris gana brangus. Antai A.Mickevičiaus bibliotekoje leidinių išdavimo apskaitai papildomai pasitelkta 11 bibliotekininkų, - sakė LATGA-A Vizualinių menų ir panaudos teisės direkcijos direktorė Gabrielė Naprušienė.

Pasak G.Naprušienės, sutarties įgyvendinimo tvarką numatė Vyriausybė. Juodo darbo čia labai daug. Daugelis bibliotekų nekompiuterizuotos. Net ir modernesnėse įdiegtos programos nesuteikia galimybės sekti knygų išdavimą.

Klestės populiari literatūra

Jau dabar prognozuojama, kad tarp skaitomiausių autorių vienas pirmųjų bus populiarių romanų kūrėjas Edmundas Malūkas. Jo romanai apie mafiją, meilę ir painias gyvenimo peripetijas kiek primena meksikietiškas “muilo operas” ir yra gana skeptiškai vertinami literatūros kritikų. Nepakankamas meninis lygis įvardijamas kaip priežastis, dėl kurios E.Malūkas nebuvo priimtas į Rašytojų sąjungą. Tačiau nenuneigsi, kad jo romanai, išleisti 285 tūkst. egz. bendru tiražu, skaitomumu lenkia daugelį pripažintų literatūros meistrų. Jie yra labai populiari namų šeimininkių, provincijos gyventojų lektūra.

Atlygis už panaudą bibliotekose priklausys ir verstinei literatūrai. Taigi galima prognozuoti, kad skaitytojų mėgstami detektyviniai romanai, istorijos, panašios į “Bridžitos Džouns dienoraštį”, įsijungs į konkurenciją dėl populiarumo viršūnių, uždirbdami papildomą atlygį vertėjams.

Autoriai, leidžiantys savo kūrinius nelietuviškai, irgi galės pretenduoti į honorarą už skaitomumą, jeigu gyvena Lietuvoje, o jų knygų yra šalies bibliotekose. Autorinio atlyginimo už panaudą bibliotekose dydis priklausys nuo literatūros rūšies. Didžiausias koeficientas nustatytas knygoms vaikams ir jaunimui.

Laukia konsultantų iš sostinės

Į “Kauno dienos” klausimą, kaip sekasi pildyti skaitomumo formuliarus, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė atsakė kol kas nieko nežinanti, kaip ir ką reikės skaičiuoti, jokių lentelių ir formuliarų neturinti: “Laukiame atvykstant iš sostinės autorinių teisių agentūros atstovų. Jie mums paaiškins metodiką”.

Įgyvendinant autorių teises vienu iš dviejų “įrankių” pasirinkta kurortinio miesto biblioteka, praėjusių metų duomenimis, turėjo 1813 vartotojų, kuriems buvo išduota 98216 įvairių dokumentų. Pasak direktorės, po to, kai 2000-aisiais biblioteka buvo modernizuota ir ėmė teikti daugiau paslaugų (dabar čia yra internetas, kopijavimas, videoteka, fonoteka), skaitytojų ėmė ženkliai daugėti. Deja, knygų išdavimas ir skaitytojų registravimas dar nekompiuterizuoti. Tad čia dirbančių 8 bibliotekininkių laukia daug laiko ir kantrybės pareikalausiantis darbas - duomenis apie skaitomumą rinkti iš formuliarų.

“Mūsų biblioteka turi dar tris filialus kaime. Kol kas nežinia, ar jų knygų išdavimą irgi turėsime suskaičiuoti. Šiam darbui jokios talkos negausime, viską turėsime atlikti savo jėgomis”, - sakė dvidešimt metų bibliotekininkės darbą dirbanti Alina Jaskūnienė.

Dėl šio projekto mažiausiai galvos skausmo patiems rašytojams. Ne jie skaičiuoja, ne jie sprendžia, kas ir kiek gaus. Ne jiems teks ir kepurnėtis gremėzdiškame ir apytiksliame sutarties įgyvendinimo mechanizme. “Leidinių skaitomumas tikrinamas tik dviejose šalies bibliotekose? Keista. Tiesą sakant, pirmą kartą apie tai girdžiu”, - nustebęs konstatavo Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, kuris yra ir LATGA-A “ambasadorius” mūsų mieste.