Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Žymūs akcijų kursų pokyčiai fiksuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis.
Prognozuoti tampa sudėtinga. Spekuliavimas akcijomis aktyviose akcijų rinkose darosi labiau rizikingas, bet pelningesnis užsiėmimas.
Akcijų rinkų demokratiškėjimas paskatino daugiau žmonių domėtis akcijų rinkomis, jos teikiamomis galimybėmis.
Ateinant į vertybinių popierių rinkas naujoms informacinėms technologijoms, pats investavimo procesas techniniu požiūriu pasidarė paprastesnis ir nereikalaujantis didelių sąnaudų bei gilių žinių.
Ne paskutinį vaidmenį suvaidino už investavimo paslaugas mažėjantys komiso procentai. Tai leidžia platesniam ratui žmonių įeiti į akcijų rinką. Lietuvoje komiso dydis vidutiniškai siekia 0,8 - 2 proc. nuo sudaromo sandorio vertybinių popierių biržoje vertės.
Investavimas į vertybinius popierius kartais turi mados savybių. Investavimas į akcijas ir sugebėjimas jas valdyti sutapatinamas su žmogaus išprusimo lygiu, o kartais net garbės reikalas. Tai ne kartą pasireiškė JAV, kur daugiau kaip pusė gyventojų savo laisvas lėšas investuoja į vertybinius popierius.
Šiandien sunku tiksliai pasakyti, kiek sąmoningų investuotojų yra Lietuvoje, nes daugiausia vyrauja valstybės sukurti dirbtini akcininkai, t.y. sovietmečiu dirbę žmonės, nepriklausomybės metais pagal Vyriausybės nutarimus automatiškai gavę įmonės akcijų. Dauguma dirbtinių akcininkų yra garbaus amžiaus piliečiai, o jų turimos akcijos - vos gyvuojančių ar bankrutuojančių bendrovių.
Informacijos perdavimo technologijos patobulėjo tiek, kad visi investuotojai atsidūrė vienodame gaunamų rinkos naujienų lygyje. Laikraščiai, radijas, televizija, internetas sparčiai orientuojasi į investitorių reikiamos informacijos pateikimą. Belieka laukti verslo dienraščio, kurio numeriai pasirodys du kartus per dieną - ryte ir vakare.
Paskelbtos naujienos akimirksniu veikia investuotojų nuotaikas, o tai automatiškai persikelia į vertybinių popierių rinką. Ne veltui sakoma, kad gyvename informacijos amžiuje, o informacija - brangus turtas. Prie informacijos gausybės turi prisiderinti investicinių fondų vadybininkai, makleriai, analitikai, investuotojai.
Svarbų vaidmenį vertybinių popierių rinkoje vaidina prognozavimas. Ateinant naujoms technologijoms į pramonės įmones, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps ateities bendrovės pelnams. Būsimuosius bendrovės pelnus investuotojai įvertina atitinkama bendrovės akcijų kaina. Prognozių rezultatai priklauso nuo informacijos srauto.
Žinant, kas lemia staigius akcijų kursų svyravimus, vertybinių popierių rinkos ekspertai dosniai dalijasi patarimais, kaip reikia apsisaugoti nuo galimų investicinių nuostolių.
Pirmiausiai investuotojas turi nuspręsti savo investavimo horizontą, t.y. kiek laiko jis laikys pozicijas rinkoje.
Biržose, kuriose kotiruojamos akcijos, pasižyminčios dideliu vertės svyravimu, patartina investavimo horizontą pasirinkti ilgėlesnį.
Antra, pagal galimybes apdrausti savo investicijas išvestiniais finansiniais instrumentais. Deja, Lietuvos vertybinių popierių rinka skurdoka išvestinių finansinių instrumentų. Jų stoka pateisinama maža biržos apyvarta ir mažu kapitalo rinkos aktyvumu.
Populiariausi išvestiniai vertybiniai popieriai (tiksliau reiktų sakyti, sandoriai) - repo, short sell. Apsidraudimui tinkamiausi yra opcionai, kurie mūsų šalyje dar nerealizuojami.
Lietuvos rinkos sąlygomis investuotojas realiausiai savo vertybinių popierių portfelį gali apsaugoti tinkamai jį diversifikavęs.
Diversifikavimas - proporcingas kapitalo investavimas (išskaidymas) į kelių bendrovių akcijas ir valstybės obligacijas, siekiant išlaikyti užsibrėžtą portfelio pelningumą ir rizikos laipsnį.
Norintiems pradėti investuoti į kapitalo rinkas arba nepatyrusiems investitoriams ekspertai pataria konsultuotis pas finansų maklerius.
Naujausi komentarai