Vaikai, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamus žodžius savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami ir todėl jų kalbos sklandumas sutrinka. Atpažinti prasidedantį mikčiojimą ir normaliam kalbos vystymuisi būdingus nesklandumus gali patyręs kalbos specialistas, išsamiai įvertinęs vaiko kalbą įvairiose situacijose ir tėvų pasakojimo duomenis.

Apie 5 proc. vaikų per savo gyvenimą yra mikčioję keletą mėnesių ar ilgiau. Paprastai šis sutrikimas prasideda laipsniškai. Vaikas gali mikčioti tik retkarčiais, kalbėdamas su nepažįstamais žmonėmis, susijaudinęs ar pavargęs. Emocinė reakcija į kalbos sunkumus, kritinės aplinkinių pastabos, užsikirtimų baimė gali sustiprinti mikčiojimą ir tai trukdo vaikui bendrauti. Nepaisant ilgamečių mokslininkų pastangų atskleisti mikčiojimo priežastis, jos iki šios nėra aiškios. Manoma, kad vaikas gali turėti įgimtą polinkį kalbos nesklandumams. Jei šeimoje yra mikčiojančių, tikimybė, kad vaikas gali turėti šią problemą, yra tris-penkis kartus didesnė nei tose šeimose, kur nemikčioja nė vienas iš tėvų. Atlikti tyrimai rodo, kad mikčiojimą sukelia daugelio veiksnių (neurofiziologinių, psichologinių, genetinių ir socialinių) sąveika.

Mikčiojimo stiprumas gali keistis priklausomai nuo kalbinės situacijos ar dienos. Kartais užsikirtimų intensyvumas skiriasi net ir to paties pokalbio metu. Ikimokykliniame amžiuje šie svyravimai dažnai susiję su vaiko veikla. Kai vaikas kalba apie šalia esančius daiktus, atliekamus veiksmus, jo kalboje paprastai yra mažiau užsikirtimų, nei pasakojant patirtus įspūdžius ar dialogo metu. Specialistai negali tiksliai paaiškinti mikčiojimo svyravimo priežasčių. Daugiau nei 60 proc. vaikų įveikia šią problemą, tačiau nėra aiškių kriterijų atpažinti, kuris vaikas mikčiojimą “išaugs” be specialistų pagalbos.

Jei nesklandumai kalboje stebimi šešis mėnesius ar ilgiau, tampa dažnesni ir stipresni, patartina neapsiriboti tik kalbinės aplinkos namuose keitimu ir tėvų pagalba. Rekomenduojama kreiptis į logopedą, konsultuotis su vaikų neurologu bei psichologu. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų įsisenėjusio mikčiojimo šalinimas gali trukti pusantrų metų ar ilgiau. Pagalba efektyvesnė, kai tėvai nedelsdami kreipiasi į specialistus ir vaikas pradeda lankyti užsiėmimus nuo dvejų su puse iki penkerių metų.

Vyresniame amžiuje, ypač pradėjus lankyti mokyklą, vaikai varžosi savo kalbos, vengia bendravimo, jaudinasi atsakinėdami prieš visą klasę ar skaitydami balsu. Daugelyje šalių organizuojami intensyvūs kalbos korekcijos ciklai, kuriuose mikčiojantys mokiniai turi galimybę susitikti su savo bendraamžiais, turinčiais tokią pačią kalbos problemą. Išnaudojant vasaros ar kitų atostogų laiką, logopedinių užsiėmimų metu, mokiniai gali geriau pažinti save, mokytis bendravimo ir sklandžios kalbos įgūdžių, įveikti mikčiojimo baimę.