Brangstančios dujos sujaukė vieno didžiausių šalies koncernų - Achemos grupės - investicinius planus
Daugiau kaip 50 įmonių valdančiam koncernui Achemos grupė pernai pavyko padidinti pardavimus, tačiau dėl pabrangusių energetinių išteklių teko sustabdyti kai kurias investicijas į azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos bendrovę Achema.
Sustojus plėtros planams Jonavos regione, koncernas toliau stiprina savo pozicijas pajūryje.
Achema dirba nuliniu balansu
Apžvelgdamas praėjusių metų Achemos grupės finansinius rezultatus, koncerno prezidentas Bronislovas Lubys pirmiausia pareiškė, kad 2006-ieji nebuvo blogi metai, nes įmonių grupei pajamas pavyko padidinti beveik penktadaliu - nuo 2,1 mlrd. litų iki 2,5 mlrd. litų.
Per pastaruosius penkerius metus didžiąją dalį uždirbtų pinigų Achemos grupė skyrė investicijoms. Pernai investicijoms, preliminariais duomenimis, atseikėta 439 mln. litų - 64 proc. daugiau nei 2005-iaisiais. Tokios pat krypties ketinama laikytis ir toliau, nors kai kuriuos projektus pernai teko pristabdyti.
Viena svarbiausių koncerno įmonių - Achema 2006-aisiais pajuto skaudų dujų ir naftos kainų smūgį. B.Lubys neslėpė, kad azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamykla dirba nuliniu balansu. Dėl pabrangusių energetinių išteklių buvo sustabdytos investicijos į Achemos karbamido cechą, atidėtas kitų objektų modernizavimas. Naujų cechų statybos ir modernizavimo investicinę programą iki 2009 m. įmonė pradėjo įgyvendinti prieš metus. Tam buvo numatyta skirti 0,5 mlrd. litų.
Beveik visus Achemos projektus esame pristabdę pusmečiui. Investicijas sustabdėme, nes reikia grąžinti kreditus. Žiūrėsime, kaip ateityje keisis energetinių išteklių kainos, - sakė B.Lubys.
Jis tikisi, kad po 7-8 mėnesių bus galima peržiūrėti investicijų programą.
Šiuo metu Achema už dujas, anot B.Lubio, moka tiek pat, kiek ir Lietuvos dujos - 210-212 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Vis dėlto Jonavos įmonė investavo apie 300 mln. litų į naują amoniako gamybos cechą, kurio gamybos apimtys išaugs iki 1,1 mln. tonų amoniako per metus.
Darbo jėgos stygiaus nejaučia
Nepaisant sunkumų, Achema pernai 15-20 proc. pakėlė atlyginimus tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis per mėnesį neviršijo 5 tūkst. litų.
B.Lubys tvirtino, kad jo valdomas koncernas, skirtingai nei kitos įmonės, neturi problemų dėl darbo jėgos stygiaus. Pagal sutartis su švietimo įstaigomis įmonėse dirba nemažai praktikantų ir stažuotojų, kurie užima laisvas darbo vietas.
Achemos grupė, nors pristabdžiusi investicijas Jonavos regione, vis daugiau dėmesio ir, žinoma, pinigų meta į pajūrio regioną. Vien tik į didžiausią uosto krovos kompaniją Klasco jau investuota 150 mln. litų. Pernai Klaipėdoje užbaigtas chemijos ir naftos produktų krovos terminalas.
Pagal svarbą Klaipėdos regionas Achemos grupėje užima ne mažesnę vietą kaip Jonavos regionas su Achema ir kitomis kompanijomis, - pripažino B.Lubys.
Pajūryje Achemos grupė ketina įkurti keleivių ir krovinių terminalą. Dėl to jau sutarta su Susisiekimo ministerija. Iki metų pabaigos tikimasi parengti bendrą visų objekto dalių projektą ir išrinkti rangovus. Pagal optimistinį variantą pirmąjį laivą terminale planuojama priimti po 18 mėnesių nuo statybų pradžios - 2009 metų birželį.
Man labai gaila, kad Lietuva, vienintelė iš Baltijos valstybių, iki šiol neturi keleivių terminalo. Pernai per Klaipėdą keliavo 200 tūkst. keleivių, nors šis skaičius turėtų siekti bent milijoną, - teigė B.Lubys, užsimindamas apie Estiją, kur per metus apsilanko 6-7 mln. turistų.
Ambicingi planai
Achemos grupė su statybos bendrove Eika puoselėja planus rekonstruoti buvusią laivų remonto įmonę ir investavus per 400 mln. litų jos 5 ha teritoriją paversti istorijos, kultūros, pramogų ir prekybos centru. Seni gamybiniai pastatai bus nugriauti, o vertingi, saugotini istoriniai statiniai - restauruoti. Danės upės krantinės teritorijoje turėtų įsikurti kavinės, restoranai su terasomis, smulkios suvenyrų parduotuvėlės, jūrinių prekių parduotuvės ir jaukus viešbutis.
Tuo tarpu Kaune Achemos grupė panašių nekilnojamojo turto plėtros planų neturi. Antrajame šalies mieste šiemet ketinama pastatyti tik vieną viešbutį.
B.Lubio valdoma korporacija ketina stiprinti savo pozicijas žaliosios energetikos rinkoje. Pernai gruodžio mėnesį pradėjo veikti penkios vėjo jėgainės, į kurias investuota 60 mln. litų.
Achemoje taip pat planuojama statyti antrą 25-30 MW galios kogeneracinę jėgainę. Ją pastačius trąšų ir chemijos produktų gamykla galės patenkinti 90 proc. elektros energijos poreikio savo jėgomis.
Achemos grupė galbūt ateityje prisijungtų prie naujosios Lietuvos atominės elektrinės statybos, tačiau, anot B.Lubio, kvietimas dar nėra gauta.
Tuo tarpu kvietimo dirbti Europoje koncernui jau nebereikia. Achemos grupė sėkmingai prekiauja trąšomis Vokietijoje, Prancūzijoje, pradėtas eksploatuoti skystų trąšų terminalas Belgijoje, Gente.
Lietuvos koncernas buvo planavęs įgyvendinti kelis projektus ir Baltarusijoje. Iš Rusijos taip pat sulaukta kelių pasiūlymų investuoti, tačiau ar šioje šalyje Achemos grupė įkels koją, B.Lubys prognozuoti nesiryžo.
Naujausi komentarai