Ornitologija

Varnos reikalauja referendumo

Ką mes žinome apie varnas? Pasirodo, ne kažin ką. Tiesiog nepastebim - kaip ir daug ko, kas gyvena šalia mūsų. Skraido sau, kranksi, kažką “raganauja” medžių viršūnėse. Tik kai apdergia - susinervinam ir puolam ieškoti atsakymų. Vieni Palmyros horoskope atkasa, kad varnos apdergtas turi jaustis laimingas - labai geras ženklas. Kiti varsto savivaldybės duris - kas gi už tas varnas yra atsakingas? Labai blogas ženklas...

“Apdėti” suoleliai

Į klausimą, kam priskiriami varnų egzistencijos ir taršos praeiviams ant galvų reikalai, atsakymą gauti nebuvo lengva. Gamtosaugos skyriaus vedėja Dalia Žukienė teigė, jog prie gyvenamųjų namų varnoms ne vieta. Jas reikia naikinti.”Kur tai matyta, kad žmonėms ant galvų krenta išmatos?!”- piktinosi gamtosaugininkė. Miesto ūkio ir statybos skyriaus vedėja Nijolė Bakienė tvirtino, kad paskutinis kryžiaus žygis prieš varnas vyko prieš gerą dešimtmetį K.Donelaičio skverelyje. Buvo nugenėtos medžių šakos, tačiau paukščiai persikraustė į kitą vietą. Kartais ardomi varnų lizdai, bet reikia žinoti, kada šie paukščiai peri. Nes, išmėčius ant žemės kiaušinius ar jauniklius, galima sulaukti gamtosaugininkų nemalonės.

“O ką tos varnos bloga daro? Neskriaudžia juk mūsų”, - niekaip nesuprato klausimo apie varnų daromą žalą ponia Nina.”Jūs ne varnas gaudykit, geriau apie pirtį parašykit”, - šūkavo mums į varnas bespoksantiems prie pirties Trilapio g. lūkuriuojantys garo mėgėjai. Pro šalį einanti pensininkė, paklausta apie varnas, gana piktai burbtelėjo: “Suoleliai visi “apdėti”.

Nenuginčijama tiesa. Kaip ir šunelių “apdėtos” pievutės...

Gali kalbėti

“Eik, tu, varna...” - mestelim žiopliui nesusimąstydami, jog šis paukštis labai intelektualus. Varnos skiria vyrą ir moterį bei gerą žmogų nuo blogo. Sugeba suskaičiuoti iki septynių. Neseniai Oksfordo mokslininkai atliko bandymus, kurių metu paaiškėjo, jog varnos moka “susimeistrauti” darbo įrankį ir juo vikriai pasmeigti stiklainyje esantį gardumyną. Kranklys, kovas, kuosa, pilkoji varna, kėkštas, šarka, riešutinė - Lietuvoje besiveisiantys varniniai paukščiai. Ilgiausiai - iki 100 metų gyvena ir itin protingas, atsargus yra kranklys. Jų galima pastebėti Melnragėje, Giruliuose. Kranklys daug didesnis už varną, juodos su metaliniu žvilgesiu spalvos. Suaugusio paukščio svoris - iki 1,5 kg. Krankliai nelinkę į daugpatystę: jų poros nuolatinės ir ilgalaikės. Varnos gerokai mažesnės ir “komunikabilesnės”. Su kitais savo giminaičiais jos gana uoliai eina švaros agento pareigas, stropiai sulesdamos įvairias žmonių išmetamas liekanas. Beveik visi varniniai paukščiai gali imituoti garsus. Plepalams ypač imlūs kuosa, kėkštas, tačiau ir varnas, kovus, kranklius galima pramokyti žmonių kalbos.

Kelia rūpesčių

Dar 1933 metais laikraštyje “Žemaičių prietelis” buvo kilusi diskusija - šaudyti varnas ar ne? Vieni teigė, jog varnas, kaip ir kitus parazitus, būtina naikinti, kiti tvirtino, jog gamtoje nėra nereikalingų rūšių, kiekviena jų atlieka tam tikrą funkciją.

1995 metais Tokijuje buvo suskaičiuota apie 7 tūkst. varnų, o 2001 metais - jau 37 tūkst. Toks “demografinis sprogimas” siejamas su atliekų rūšiavimu, palengvinančiu maisto paieškas. Pasitaiko, jog Tokijuje varnos užpuola žmones baimindamosi, kad šie nori atimti maistą. Buvo suformuota speciali komanda skambiu pavadinimu “Varnos projektas”. Kovai su varnomis buvo skirta 150 mln. jenų (1,5 mln. JAV dolerių). Rezultatai - nuliniai.

Šri Lankos Kolombo mieste oficialaus karo varnoms niekas neskelbė, bet jų gretos pastebimai praretėjo. Gatvėse žmonės ėmė aptikti šimtus kritusių paukščių. Skrodimų rezultatai parodė, jog varnos gaišta nuo pesticidų, sumaišytų su maisto atliekomis. Tačiau dėl to niekas per daug neliūdi. Varnų Kolombe dar daugiau negu Tokijuje - net 500 tūkst. Beje, jų pastaraisiais metais padaugėjo penkis kartus.

Negandos ženklai?

Pajūrio regioninio parko darbuotojas Erlandas Paplauskis mano, jog Klaipėdos parkuose, skveruose lizdus suka ir aplinką teršia ne varnos, o kovai. Varnos yra pilkos spalvos ir negyvena kolonijomis. Kovai - naudingi paukščiai, jie tikrai gamtai nekelia problemų. Kodėl šių paukščių vis daugėja? E.Paplauskio teigimu, varninių paukščių klestėjimui labai “padeda” gausybė netvarkingų sąvartynų, daug išmetamų maisto produktų. Lietuvoje, kur jie randa daug maisto, nebadauja net žiemą. O štai Vakarų Europoje krankliai - retenybė. Pamatyti šį išminties simbolį - tiesiog laimė. Kranklius ten saugo daugybė įstatymų.

“Faktas, jog mūsų miestuose veisiasi juodos spalvos paukščiai - kovai, kuosos, - vertas filosofinių apmąstymų. Žmonės, nuo seno mokėję skaityti gamtos ženklus, traktuotų vienareikšmiškai - tai negandos ženklai. Galbūt jie teisūs. Šių paukščių plitimui tikrai turi įtakos mūsų nevalyvumas, netvarkingas mėsos atliekų utilizavimas”, - sakė E.Paplauskis.

Marinuoja ir valgo

Ar verta šaudyti miesto parke įsikūrusius taikius kovus? Pasak pašnekovo, jų žala tik ta, jog dergia ant galvų. Nėra jokios tragedijos, jeigu juos ir išguisime, tačiau masiškos žudynės miesto centre būtų tikrai neetiškos. “Kita vertus, ko čia sukti galvą? Dėl dešimties litų nužudoma senutė, o už keletą apdergtų galvų nesunku išžudyti šimtą kitą niekuo nekaltų paukščių. Tai, žinoma, juodas humoras, tačiau kiekviename juoke yra dalis juoko”, - kalbėjo Pajūrio regioninio parko darbuotojas. Jam teko girdėti, jog šiaurės Lietuvoje įsikūrė Varnų valgytojų draugija, kuri vasaros pradžioje prigaudo statinę jauniklių, marinuoja ir rengia viso kaimo šventę. Gaudomi kolonijomis gyvenantys varniniai paukščiai, būtent kovai - mažiausiai agresyvi tarp smulkiųjų sparnuočių varninių paukščių rūšis. Ši draugija teigia, jog tai tradicinis ir labai skanus lietuvių maistas. “O gal ta šventė gali pasitarnauti kaip masalas turistams? Kiekvieną problemą būtina analizuoti ir tik tada daryti išvadas. Iš gamtos reikia imti tiek, kad nenuskriaustume ateities kartų”, - sakė E.Paplauskis.

Beje, varnos maistui seniau buvo gaudomos ir Kuršių nerijoje. Nors kuršininkai užsiaugindavo ir kiaulių, tačiau dažnai apie varnas kalbėdavo: “Tai skrenda mūsų kiaulės”. Sako, kad iškeptos, iššutintos ar išvirtos varnos buvo “pašėlusiai gardu”.

Chemijos galia

Klaipėdos universiteto dėstytoja etnologė Rūta Vildžiūnienė pastebėjo, jog varna dažniausiai minima vaikų skaičiuotėse: “Šarkele, varnele, keli tavo vaikai...” Juodo varno simbolis sutinkamas gavėnios dainose ir baladiniuose siužetuose. Varna lietuvių tautosakoje siejama su vėlių pasauliu: jeigu varna pabarškino snapu į langą, vadinasi, atnešė žinią apie mirtį. R.Vildžiūnienei teko girdėti pasakojimų, jog ir dabar žmonės, “išgirdę žinią apie smertį”, tą akimirką suvokdavo ir kas mirė. Varnos simbolis nėra dažnas lietuvių dainose. Labiau minimas sakalas ar gegutė.

Gerai ar blogai būti apdergtam varnos? Į tai objektyviausiai ir be jokios mistikos atsakymą randa cheminės valyklos darbuotoja: “Sunkiausiai išvalomos jūrinių paukščių paliktos dėmės. Varnos ar kito paukščio paliktą “pėdsaką” nelengva išskalbti, tačiau chemija viską gali”. Nejaugi?