Bananų šalies sportas

Pastarieji sporto įvykiai Lietuvoje – gana įspūdingi. Štai sužinojome, kad Lietuvos futbolininkai ne tik sugeba sau į vartus įsimušti, bet ir aprūpinti narkotikais. Ne gramais, ne keliais kilogramais, o visą armiją galinčiu išversti hašišo kiekiu. Už galvos visi susigriebė tik išgirdę, tačiau geriau pagalvojus – gyventi reikia. Ciniškai kalbant, kai moki tik kamuolį spardyti, ieškaisi verslų, kurie gali atnešti nemažai pinigų už "nedidelį" darbelį.

Nereikia vėliau stebėtis, kad mūsų futbolo pirmoji gvardija gali mušti ir į savus vartus. Galbūt ne tas jiems galvoje.

Kažkada sklido kalbos ir apie elektrėniečių ledo ritulininkų sugebėjimus užsidirbti iš šalies. Planas paprastas – nuvažiuoti į šalį, kurioje žmonės patikliai nerakina automobilių, kai palieka prie savo namų... O paskui jau žinome, kas ir kaip. Tas pats planas veikia ir didinant dviračių sporto "populiarumą".

Praėjusią savaitę taip pat sužinojome, kad papildomai užsidirbti linkę ir visų berniukų svajonių specialybės atstovai – krepšininkai. Anksčiau visi vertino pergalę, stengėsi, liejo prakaitą dėl jos. Šiais laikais viskas kitaip – paprasta uždirbti iš savo pralaimėjimo. Atsineši pinigų ir statai, kad pralaimėsi... Statai pinigus, kuriuos tau moka klubas, kad siektum geriausio rezultato. Galbūt tai tik vienkartinis savigarbos praradimas. Kaip sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, užkaito jauniems krepšininkams smegenys. Pas mus jos visiems dėl pinigų kaista. "Tai nėra masinis reiškinys", – į krūtinę kumščiu daužosi Lietuvos krepšinio lygos direktorius Linas Gilys, o krepšinio treneriai atvirauja – krepšininkų statymai – seniai žinomas dalykas. Kodėl tada visi tylėjo? Kodėl komandose žaidžia tie, kurie netiki savo klubu ir linki jam pralaimėti?

Ką reiškia parduoti rungtynes? Dabar kiekvienas pralaimėjimas gali atrodyti įtartinai. Kita vertus, galbūt, šis skandalas tik suteiks motyvacijos siekti pergalių. Bet tik galbūt. Juk visi puikiai žinome, kur gyvename. Kaip sakė Lietuvos futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas, bananų šalyje... Deja, pastarieji įvykiai sporto pasaulyje tai tik įrodo.

Matyt, bananais nepasidalijo ir bėgikė Živilė Balčiūnaitė su Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kuri priėmė negailestingą sprendimą sportininkę diskvalifikuoti dvejiems metams. Manau, kad niekas taip ir nesuprato, už ką. Taip, už kažką neleistino... Mums šis atsakymas tinka. Bet apsidairykime aplink pasaulį – kiek pagautų? Tyliai pagautų sportininkų kitose šalyse.

Vienintelis skirtumas – ten federacijos gina savo sportininkus ir stengiasi persiversti kūliais, kad pergalės skonis liktų šalyje. Užstrigo vienas antidopingo agentūros direktorės Ievos Lukošiūtės-Stanikūnienės sakinys: "Testosteronas moterims užkyla po išgertuvių." Štai kaip viskas paprasta. Taigi, Živile, niekas nesupyktų, jeigu prisipažintumei. Visi juk esame žmonės...

Dar apie bananų šalį! Kaip Lietuvos bušido federacija rūpinasi savo sportininkais... Sergejus Maslobojevas-Kuvalda, kuris vos paeina dėl savo nugaros išvaržos, vis dar laukia, kol federacija pasiūlys mediką, kuris pakonsultuotų. Maži juokai, dar mažesni, jog tas pats Kuvalda negali gauti savo kovų vaizdo įrašų už dyką. Piniginę reikia pakratyti. Matyt, Sergejau, nereikėjo sakyti, kad Norvegijoje, kur dirbi, pinigais lyja. Lietuviai tokius žodžius pagauna akimirksniu.

Futbolininkai turi hašišo, krepšininkai – pinigais patepto azarto, maratonininkai keičia kilometrus į komisijas, o kovotojai kovoja dėl sulaužytų kaulų ir nugaros išvaržų.