Kuris laikas diskutuojama, ar nevertėtų Lietuvoje įamžinti buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano, kurio šimtosios gimimo metinės minimos šiemet, vardo.
Kai kurie politikai pasiūlė pavadinti šio JAV vadovo vardu vieną iš mūsų oro uostų. Kodėl R.Reagano? Kodėl ne kito buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Nobelio taikos premijos laureato Jimmy Carterio vardu?
Ne dėl to, kad šis politikas būtų labai nusipelnęs Lietuvai. Ir tikrai ne dėl to, kad ši asmenybė yra visų laikų žymiausias JAV prezidentas. Tiesa, ar išvis įmanoma pasakyti, kuris gi Jungtinių Valstijų prezidentas yra žymiausias?
Priešingai, J.Carterio prezidentavimas nebuvo įspūdingas. Veikiau – sudėtingas. 1979–1981 m. kilo Irano įkaitų, 1979 m. – naftos krizė, tais pat metais Ameriką įbaugino Trijų Mylių salos branduolinis incidentas, įvyko Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną ir 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, kurias JAV boikotavo.
Net gamta buvo negailestinga J.Carteriui. Jam vadovaujant 1980 m. JAV vakarinėje Vašingtono valstijoje išsiveržė Šventosios Elenos ugnikalnis, jis nusinešė 57 žmonių gyvybę ir pridarė 1,1 mlrd. dolerių žalos.
Vis dėlto J.Carteris pateks į pasaulio istoriją. Tačiau ne dėl to, ką vos per vieną kadenciją nuveikė Baltuosiuose rūmuose, o dėl to, ką nuveikė išėjęs į prezidento pensiją.
Žmogaus teisės buvo ir yra J.Carterio vizitinė kortelė, kaip ir šio politiko diplomatiniai gebėjimai bei blaivi nuomonė apie tai, kas dedasi pasaulyje.
Sunku būtų išvardyti įvairias J.Carterio diplomatines pergales, pradedant Afrika, Lotynų Amerika, Karibų jūros salomis, baigiant Šiaurės Korėja ir Artimaisiais Rytais. Galbūt svarbiausia pabrėžti, kad šis politikas kalbasi su visais ir visur. Nesvarbu, ar tai buvęs Šiaurės Korėjos vadovas Kim Il-sungas, ar Kubos lyderis Fidelis Castro.
Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje J.Carteriui pavyko tai, kas vargu ar pavyktų net įgudusiems diplomatams. 1994 m. J.Carteris, beje, net viršydamas savo įgaliojimus, kuriuos slapta gavo iš tuomečio JAV vadovo Billo Clintono, pasiekė vieną didžiausių Vašingtono diplomatinių pergalių – susitarimą, pagal kurį Šiaurės Korėja ir Vakarai bendradarbiausią dėl komunistinės šalies branduolinės programos.
Susitarimas, deja, žlugo, tačiau 2010 m. J.Carteriui vėl teko vykti į Pchenjaną. Tiesa, šį kartą išlaisvinti 30 metų amerikiečio Aijalono Mahli Gomeso, nelegaliai kirtusio Kinijos ir Šiaurės Korėjos sieną bei nuteisto aštuoneriems metams nelaisvės. Buvęs JAV vadovas su užduotimi susitvarkė puikiai.
Kitas svarbus J.Carterio darbas – bandymas įnešti taiką į Artimuosius Rytus.
J.Carteris ne sykį bandė atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į palestiniečių gyvenimo sąlygas, parašė tuziną straipsnių Palestinos problematika, tiesiogiai prisidėjo prie taikos plano kūrimo. Gerbiamas svečias J.Carteris buvo net ir JAV „blogio ašimi“ paskelbtoje Sirijoje, ten jis ne kartą susitiko su palestiniečių „Hamas“ atstovais, su kuriais derėjosi įvairiais klausimais be išankstinių sąlygų.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Artimuosiuose Rytuose J.Carterio pastangos nebuvo tokios vaisingos kaip Korėjos pusiasalyje ar Afrikoje.
Štai Afrikoje 1995–1996 m. jam tarpininkaujant buvo sustabdytas smurtas Didžiųjų Ežerų regione, o 1999 m. J.Carteris padėjo sudaryti vadinamąjį Nairobio susitarimą, kuris nutraukė konfliktus tarp Ugandos ir Sudano.
Kitaip tariant, J.Carterio diplomatiniai pasiekimai akivaizdūs. Ir už tai 39-asis JAV prezidentas nusipelno pagarbos už tvirtą ir principinę laikyseną.
Tiesa, jei kalbėsime apie Lietuvą – J.Carterio pasiekimai jokiu būdu nereiškia, kad negalime savo oro uostų pavadinti nusipelniusių Lietuvai žmonių vardais. Pavyzdžiui, partizanų vadų vardais! Jie taptų paminklais tiems, kurie kovojo ir mirė už Lietuvos laivę.
Naujausi komentarai