Žvilgsnis

Gelbėti ar ne? Tokią dilemą šiomis dienomis sprendė Susisiekimo ministerija, gavusi nacionalinės skrydžių bendrovės "flyLAL" kreipimąsi.

Ties bankroto slenksčiu atsidūrusi, 85 mln. litų skolų (daugiau nei pusę šios sumos "flyLAL" skolinga savo akcininkams) turinti bendrovė valstybei pasiūlė 51 proc. akcijų paketą vos už 1 litą. Ir pridūrė – tai nėra bandymas gauti pinigų iš valstybės! Tai net nėra bandymas valstybei su akcijomis perleisti turimas skolas. "flyLAL" tereikėjo valstybės garantijos gauti 30 mln. litų paskolą. Ji būtina norint pratęsti įmonės veiklą. O gal tik agoniją?

Vakar "flyLAL" akcininkų atstovu prisistatęs Gediminas Žiemelis išplatino laišką, kuriame tikino, kad įmonės akcininkės yra stiprios bendrovės. "Tačiau jos supranta, kad dar vieną finansinę injekciją esama padėtis "suvalgys" lygiai taip pat kaip ir ligšiolines investicijas", – teigiama laiške. Jame tik nepaaiškinama, kodėl toks pats liūdnas likimas neturėtų ištikti milijonų, gautų su valstybės garantija.

Nuo pat 2005-ųjų, kai buvo privatizuotos Lietuvos oro linijos, naujieji akcininkai pliekė valdžią: už neparamą aviacijai, už tai, kad vietos vežėjui nesudaromos išskirtinės sąlygos kaip yra Latvijoje, kad aviacijos plėtra šalyje rūpinasi tik "flyLAL", o ne valstybė.

Gali būti, kad nelygiavertės konkurencinės sąlygos iš dalies lėmė "flyLAL" nesėkmę. Vis dėlto nesinori tikėti, kad dešimtis milijonų litų į skrydžių bendrovę investavę verslininkai tai darė neapskaičiavę.

Privatizavus Lietuvos oro linijas, įmonė ir jai priklausęs turtas buvo išskaidytas į kelias bendroves. Tik viena jų – skrydžių bendrovė "flyLAL" – palikta be jokio ilgalaikio turto ir tik ji vienintelė visoje grupėje patiria tokius milžiniškus nuostolius.

"Gerais laikais pelnas privatizuojamas, o blogais laikais nuostoliai socializuojami", – skambiai pasakė Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Nejučia braunasi įkyri mintis, kad Lietuvos oro linijas privatizavę žmonės žinojo ką daro tiek 2005-aisiais, tiek dabar, įmonei atsidūrus ant bankroto slenksčio. Juk taip paprasta: bus galima besti pirštu į valstybę ir apkaltinti sugriovus šalies aviacijos verslą.

Šį kartą, regis, teks pritarti laisvosios rinkos apologetams. Valstybė kuo mažiau turėtų kištis į privataus verslo reikalus, nes tai gresia iškraipyti konkurencines sąlygas, taip pat papildomomis biudžeto išlaidomis.

Prisiminkime kitus valstybės bandymus gelbėti įmones: ar nors vienas jų baigėsi sėkmingai? Į "Alytaus tekstilę" sukišti milijonai įmonės taip ir neišgelbėjo, "Panevėžio stiklas" atsigavo tik trumpam, garsusis "Inkaras" taip pat neišgyveno.

Anksčiau ar vėliau rinka sudėlioja visus taškus ant "i" ir praktika rodo, kad privatus verslas sugeba lanksčiau ir greičiau nei valstybė prisitaikyti prie kintančių sąlygų. O gera vieta ilgai tuščia nebūna. Nei žemėje, nei danguje.