Žvilgsnis

Prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą viena favoričių laikyta Lietuvos rinktinė po trejų rungtynių jau gavo mažučių pravardę. Ne tik dėl to, kad jai diriguoja kuklių gebėjimų įžaidėjas Andrius Mažutis. Labiau dėl to, kad rinktinės žaidėjai ir jos trenerių štabas Lenkijoje ketino kalnus nuversti, bet kol kas nesugeba peržengti net nedidelių kalvelių.

Skaudus pralaimėjimas gerai, bet neypatingai Turkijos rinktinei, pažeminimas rungtynėse su Europos krepšinio vidutinioke kaimyne Lenkija ir šiaip ne taip išvargta pergalė išlikimo mače su viena silpniausių čempionato komandų Bulgarija.

"I Vroclavą gyvenime nenorėčiau grįžti", – prisipažino tik savo paties šešėlio šešėlį primenantis Linas Kleiza. "Šiaip ne taip pavyko", – po išvargtos pergalės prieš Bulgariją ištarė Simas Jasaitis. "Nežinau, ką mes čia žaidžiame, bet ne krepšinį", – reziumavo Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas.

Išties tai, ką matėme tris vakarus, sunku pavadinti krepšiniu. Gal kur nors tai ir krepšinis, bet tik ne Lietuvoje, nuolat išauginančioje daugybę talentų ir turinčioje neįtikimas krepšinio tradicijas.

Stebėdami Lietuvos rinktinės žaidimą didžiųjų Europos klubų vadovai, dar neseniai medžioję mūsų šalies krepšininkus, tikriausiai graužė iš apmaudo nagus. O ką kita galvoti Pirėjo "Olympiacos" vadovams, kurių už kelis milijonus eurų iš NBA parviliotas L.Kleiza svaidė pro šalį, pamesdavo vieną kamuolį po kito ir it aklas tankas taranuodavo gynyboje pozicijoje išsirikiavusius varžovus? Ko tikėtis iš Darjušas Lavrinovičiaus Ispanijos superklubo Madrido "Real" vadovams, jei jų naujasis pirkinys nespėja gynyboje paskui dešimt kartų mažiau uždirbančius varžovus? O kaip keiktis Rusijos "Chimki" vadovams, jei komandos vidurio puolėjas R.Javtokas nepataiko ne tik baudų, bet ir iš po krepšio? Žiūrint varžybas atrodė, kad talentingi ir brangiai mokami Lietuvos krepšininkai apskritai pamiršo, kaip žaidžiamas žaidimas, kurio paslapčių jie mokosi daugybę metų.

Džiaugtis galėjo tik kuklaus Ukrainos klubo "Donetsk" vadovai, nes komandos treneris Ramūnas Butautas vadovauja Lietuvos rinktinei, o jos pagrindinis įžaidėjas yra klubo naujokas A.Mažutis.

Iki šio čempionato, o ypač po puikios pergalės Vilniuje prieš nenugalima laikytą Ispanijos rinktinę, atrodė, kad R.Butautas yra visai neblogas treneris, juolab kad jam talkina praėjusį sezoną visą Europą nustebinęs Vilniaus "Lietuvos ryto" strategas Rimas Kurtinaitis. Tačiau Lenkijoje viskas apsivertė aukštyn kojomis. Trenerių sprendimai buvo tokie keisti, kad po sunkios pergalės prieš Bulgariją R.Butautą taktikos ir strategijos ėmė mokyti į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai. Ir, reikia pripažinti, buvo teisūs jie, o ne R.Butautas. Lietuvos rinktinės strategas tik po pralaimėtų rungtynių su Turkija, Lenkija ir po trečiame kėlinyje su Bulgarija kilusio gaisro suvokė, kad rinktinės žaidimui turi diriguoti Tomas Delininkaitis, o jo galvoje pagrindiniais rinktinės įžaidėjais tapę A.Mažutis ir Artūras Jomantas į aikštę gali išeiti tik tuomet, kai pagrindiniam dirigentui reikia pailsėti arba būtina pristabdyti varžovų snaiperius. Tik rungtynių su Bulgarija pabaigoje R.Butautas suprato, kad krepšininkams reikia leisti įsižaisti, pajusti žaidimo ritmą, o ne keisti juos it ledo ritulyje.

Iki antro etapo kovų pradžios krepšininkai turi dvi poilsio dienas. Tikėkimės, kad atvės ir trenerių galvos, o chaotiškas Lietuvos rinktinės žaidimas pagaliau įgaus kokius nors kontūrus. Tikėkimės, nes viltis miršta paskutinė.