Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jos šalies pirmadienį paskelbtas sprendimas iki 2022 metų uždaryti visas savo atomines jėgaines turėtų tapti pavyzdžiui visam pasauliui, tačiau didžiausias Europoje branduolinės energetikos apologetė Prancūzija paskelbė tokio žingsnio nežengsianti.

Pasak A.Merkel, "fundamentalus" energetikos politikos peržiūrėjimas ketvirtojoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje, paskatintas šių metų kovą Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios avarijos, atveria naujas galimybes verslui ir klimato apsaugai.

"Tikime, kad mes kaip šalis galime būti naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus šaukliai, - kanclerė sakė žurnalistams. - Galime tapti pirmąja išvystytos pramonės šalimi, kuri pasieks perėjimą prie atsinaujinančios energetikos su visomis jos teikiamomis galimybėmis - eksportui, plėtrai, technologijoms, darbo vietoms".

Kaimyninė Prancūzija pareiškė "gerbianti" Vokietijos pozicija, tačiau pareiškė nesanti pasiruošusi atsisakyti branduolinės energijos, kurią premjeras Francois Fillonas vadino ateities sprendiniu.

"Manome, jog dar bent kelis dešimtmečius negalėsime išsiversti be branduolinės energijos", - pridūrė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe.

Pagal Vokietijos planą, kurį A.Merkel valdančioji koalicija sukūrė po derybų, trukusių iki vėlumos, numatoma per 11 ateinančių metų uždaryti visus 17 šioje šalyje esančių atominių reaktorių, iš kurių šiuo metu aštuoni netiekia elektros energijos.

"Norime, kad ateitis elektra būtų saugesnė ir tuo pačių metu patikima bei prieinama", - kanclerė aiškino žurnalistams, priėmusi branduolinės energetikos ekspertų komisijos išvadas. Šią komisiją A.Merkel paskyrė kovą, reaguodama į krizę Japonijoje esančioje Fukušimos atominėje elektrinėje.

"Iš Fukušimos pasimokėme, kad turime kitaip reaguoti į grėsmes", - pridūrė A.Merkel, kuri anksčiau buvo praradusi dalį populiarumo dėl savo palankumo atominei energetikai.

Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje, kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams, kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios branduolinės krizės Fukušimos jėgainėje.

Aštuntasis neaktyvus reaktorius yra Vokietijos šiaurėje esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų neveikia dėl techninių problemų.

Šeši kiti reaktoriai bus uždaryti iki 2021 metų, o trys moderniausi bus išjungti 2022 metais.

Pirmadienį priimtas sprendimas, kurį teismuose dar gali apskųsti jėgaines eksploatuojančios bendrovės, reiškia, kad Vokietija turės rasti alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų atomines elektrines, šiuo metu pagaminančias 22 proc. suvartojamos elektros energijos.

Kitą savaitę bus aptariamas šio sprendimo įgyvendinimo plano projektas, sutelkiant dėmesį į energijos vartojimo didinimą, naujų dujomis arba anglimis kūrenamų jėgainių, kurios išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, statybą, vėjo energetikos vystymą.

Tačiau kol kas nerasta atsakymo į kai kuriuos opius klausimus, tokius kaip itin radioaktyvių atliekų nuolatinės saugyklos problema ir anglies dvideginio išmetimų mažinimas.

Dėl šio staigaus politikos posūkio nepatogioje padėtyje atsiduria A.Merkel, kuris praeitų metų pabaigoje nusprendė pratęsti šalies reaktorių darbą vidutiniškais 12 metų. Tikėtasi, kad dabartinės Vokietijos atominės jėgainės galės veikti iki 4-o dešimtmečio vidurio.

Sprendimas pratęsti jėgainių darbą buvo nepopuliarus dar prieš Japoniją ištikusį galingą žemės drebėjimą ir cunamį, kuris nuniokojo Fukušimos elektrinę. Dėl šio sprendimo Vokietijoje buvo kilę atominės energetikos priešininkų masiniai protestai.

Dėl Fukušimos krizės pasaulyje atsinaujino įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo, o šių diskusijų dalyvių nuomonės labai skiriasi.

Branduolinės energetikos priešininkai pirmadienį pasmerkė naująjį Vokietijos vyriausybė sprendimą ir pareiškė ateinantį mėnesį organizuosiantys naujas demonstracijas, kad jėgainės būtų uždaromos sparčiau.

Tuo tarpu Paryžius pažymi, jog 58 Prancūzijos reaktoriai užtikrina vidutiniškai 40 proc. pigesnę elektros energiją negu kitose Europos šalyse.

"Pavyzdžiui, Vokietijos namų ūkiai už elektrą moka dvigubai brangiau", - pareiškė Prancūzijos pramonės ministras Ericas Bessonas.

Švedija pastebėjo, jog Vokietijos sprendimas atves prie nesubalansuotos energetikos politikos, kuri nepadės tinkamai spręsti klimato kaitos problemų.

Tuo tarpu Lenkija ir branduolinių jėgainių neturinti Austrija pasveikino Vokietijos žingsnį.

"Šis itin išsivysčiusios pramonės šalies sprendimas pasiųs labai stiprų signalą. Jis parodys, kad branduolinės energetikos atsisakymas yra įmanomas ir įgyvendinamas", - sakė Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichius.

Lenkija, planavusi paleisti savo pirmąją atominę elektrinę 2020 metais, pareiškė iš naujo apsvarstysianti savo planus.

Tačiau Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija planuoja statytis naujus reaktorius, kurios taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms.

Italija atominės energetikos atsisakė 1987 metais, praėjus metams po Černobylio elektrinės katastrofos, o Šveicarija praeitą savaitę paskelbė palaipsniui uždarysianti savo jėgaines iki 2034 metų.

Pasak Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), pasaulyje šiuo metu statomi 64 branduoliniai reaktoriai, iš jų 27 Kinijoje ir 11 Rusijoje.

Palyginimui, 2007 metais buvo statomi 33 reaktoriai, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio strateginių tyrimų centro "Chatham House" branduolinių technologijų ekspertas Malcolmas Grimstonas.

TATENA duomenimis, pasaulyje šiuo metu iš viso veikia 440 atominių reaktorių. Daugiausiai jų turi Jungtinės Valstijos (104) ir Prancūzija (58).