Buvęs Panamos diktatorius Manuelis Noriega sekmadienį grįžo į Panamą stoti prieš teisingumą po daugiau kaip 20 metų JAV ir Prancūzijos kalėjimuose, kuriuose sėdėjo už narkotikų kontrabandą ir pinigų plovimą.

M.Noriegos, kuris 1983-1989 metais buvo karinis Panamos diktatorius, dabar tėvynėje laukia trys atskiros bausmės, paskirtos jam nedalyvaujant už Panamoje įvykdytus nusikaltimus.

Buvęs generolas atskrido „Iberia“ lėktuvu iš Paryžiaus per Madridą, lydimas policijos, šešių Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, gydytojų ir prokuroro.

Tada jis sraigtasparniu buvo nuskraidintas tiesiai į kalėjimą „El Renacer“ („Atgimimas“), į kurį įžengė supamas daugybės gerai ginkluotų policininkų.

Anksčiau televizija „Telemetro“ parodė kito vyro - sėdinčio invalido vežimėlyje ir uždengtu veidu - atvaizdus. Manyta, kad tai buvo M.Noriega, bet vyriausybės ministrė Roxana Mendez, kalbėdama šalia kalėjimo, sakė, kad sustiprintu saugumu ir gudrybe dėl invalido vežimėlio buvo siekiama užkirsti kelią bet kokiems bandymams pasikėsinti į buvusio diktatoriaus gyvybę.

M.Noriega turės atlikti tris 20 metų kalėjimo bausmes už trijų oponentų pagrobimą ir nužudymą: gydytojo ir buvusio sveikatos apsaugos viceministro Hugo Spadaforos 1985 metais, kapitono Moiseso Giroldi 1989 metais ir profesinės sąjungos aktyvisto Heliodoro Portugalo 1970 metais.

„Jis sės į kalėjimą kaip ir bet kuris kitas nuteistasis, be jokių privilegijų“, - sekmadienį reporteriams sakė prezidentas Ricardo Martinelli.

„Jis privalo sumokėti už visus savo nusikaltimus, visą žalą, visą siaubą“, - pridūrė jis.

M.Noriega kalės maždaug 12 kv. m ploto kameroje su dviem langais, metalinėmis durimis, lova ir tualetu.

Tačiau kiek laiko jis realiai praleis kalėjime, kol kas neaišku, nes Panamoje 70 metų ir vyresniems nuteistiesiems leidžiama bausmę atlikti namuose.

Vyriausybė paskelbė M.Noriegos kameros nuotraukas, kad išsklaidytų gandus, esą jis bus laikomas komfortiškose patalpose.

M.Noriegos advokatas Julio Berriozas plūdo vyriausybę, neleidusią jam iš karto susitikti su   klientu: „Jie jau pradėjo pažeidinėti jo procedūrines teises, nes neleido jo gynybai nedelsiant pradėti su juo bendrauti“.

Buvusio diktatoriaus advokatai tikisi, kad Panamos teisingumas atsižvelgs į senyvą M.Noriegos amžių ir silpną sveikatą, ir pažymi, kad jis yra patyręs kelis insultus.

Tiesos komisija nustatė 110 M.Noriegos oponentų nužudymų ir dingimų atvejų jo diktatūros metais.

20 metų M.Noriega praleido Majamio kalėjime dėl narkotikų kontrabandos, o paskui buvo išduotas Prancūzijai, kur buvo nuteistas šešerius metus kalėti už pinigų plovimą narkotikų kontrabandininkų Medeljino karteliui. Prancūzijoje už grotų jis praleido beveik dvejus metus ir buvo išduotas Panamai.

M.Noriegos, kuris nuo 1968 to 1986 metų buvo mokamas CŽV agentas, o paskui tapo Vašingtono priešu, sugrįžimas pakurstė viltis, kad gali būti atskleistos paslaptys apie įvairias politines figūras ir jo režimo metais sukauptą turtą.

Prezidentas R.Martinelli yra sakęs, jog norėtų žinoti, kas tuo metu „vienaip ar kitaip praturtėjo karinių pajėgų ir valstybės sąskaita“.

M.Noriegos valdymas buvo nutrauktas 1989 metais, kai tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas įsakė JAV pajėgoms gruodžio 20 dieną įsiveržti į Panamą. G.H.W.Bushas tvirtino, jog to reikia JAV piliečiams ir amerikiečių pastatytam Panamos kanalui apsaugoti, demokratijai apginti ir kovai su narkotikų kontrabanda.

JAV pajėgos įveikė Panamos gynybines pajėgas, o M.Noriega po kelių dienų slapstymosi prisiglaudė Vatikano ambasadoje. Amerikiečių kariai apsupo pastatą ir kiauras dienas per garsiakalbius leido rokenrolą.

Galiausiai 1990 metų sausio 3 dieną M.Noriega pasidavė ir buvo iš karto nuskraidintas į Jungtines Valstijas teisti dėl narkotikų kontrabandos.

Jo sugrįžimas į Panamą vėl atverčia istorijos puslapį, skausmingą ne tik jo oponentams ir režimo aukoms, bet ir paprastiems panamiečiams, kurie sako, kad buvęs diktatorius neparodė jokio atgailos ženklo.

Vis dėlto jauna Panamos visuomenė - vidutinis panamiečių amžius yra 27 metai - šiuo metu labiau rūpinasi ekonominiais kasdienio gyvenimo vargais, o ne likimu žmogaus, kuris šalį valdė dar prieš tai, kai daugelis šalies gyventojų gimė.