Amerikietis Bruce'as Beutleris, Liuksemburge gimęs Jules'is Hoffmannas ir kanadietis Ralphas Steinmanas pelnė 2011 metų Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, kurie atvėrė naujas galimybes gydyti vėžį ir kitas ligas.

„Šių metų Nobelio (medicinos premijos) laureatai įvykdė revoliuciją mūsų supratime apie imuninę sistemą, atradę esminius jos aktyvavimo principus“ - pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Šie mokslininkai tyrinėjo sudėtingas organizmo gynybines sistemas, kuriose signalinės molekulės sužadina antikūnų ir imuninių ląstelių, kovojančių su infekcijas sukeliančiomis bakterijomis ir virusais, išsiskyrimą.

Šių procesų supratimas atveria kelią naujų vaistų sukūrimui, taip pat padeda gydyti įvairiais su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas arba Krono liga.

„Jų darbas atvėrė naujus kelius kurti prevencijos ir terapijos priemones prie infekcijas, vėžį ir uždegimines ligas“, - nurodė komitetas.

B.Beutleris ir J.Hoffmannas, dirbantis Prancūzijoje, kuriems atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,75 mln. litų) prizo pusė sumos, atrado baltymus receptorius, kurie aktyvuoja organizmo imuninio atsako pirmąjį etapą.

Tuo tarpu JAV gyvenantis 69 metų R.Steinmanas, kuriam atiteks piniginio prizo antroji pusė, atrado dendritines ląsteles, kurios padeda imuninei sistemai atpažinti žalingus mikroorganizmus ir kovoti su jais, tačiau nereaguoti į įvairias molekules, susidarančias pačiame organizme.

53 metų B.Beutleris dirba genetikos ir imunologijos profesoriumi Scripps tyrimų institute, įsikūrusiame Kalifornijos mieste La Chojoje. 70 metų J.Hoffmannas 1974-2009 metais vadovavo vienai tyrimų laboratorijai Prancūzijos mieste Strasbūre, o 2007-2008 metais buvo Prancūzijos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas.

R.Steinmanas nuo 1970 metų bendradarbiavo su Rockefellerio universitetu Niujorke, taip pat vadovauja jo Imunologijos ir imuninių ligų centrui.

J.Hoffmanui 1996 metais Strasbūre tiriant imuninį atsaką į infekcijas vaisinių muselių organizme buvo nustatyta, kad genas „Toll“, susijęs su embrionų vystymosi procesu, taip pat dalyvauja atpažįstant kenksmingus mikroorganizmus ir inicijuojant apsauginį mechanizmą.

B.Beutleris, kuris tęsė tyrimus šioje srityje, dirbdamas Teksaso universitete, 1998 metais nustatė, jog pelių organizmuose tokiu pačiu būdu veikia į „Toll“ panašus genas, koduojantis baltymus receptorius LPS. Tokiu būdu buvo įrodyta, kad žinduolių ir drozofilų imuninių reakcijų mechanizmas turi bendras šaknis.

Tuo tarpu R.Steinmanas dar 1973 metais atrado dendritines ląsteles, pasižyminčias išskirtiniu gebėjimu aktyvuoti vadinamuosius T limfocitus - imuninės sistemos „sunkiąją artileriją“.

Šios ląstelės atlieka esminį vaidmenį imuninėse reakcijose, gamindamos įvairius antikūnus, kurios neutralizuoja patogenus. Kai infekcija įveikiama, imuninės sistemos atminties mechanizmas išsaugo informaciją apie užkratą, o tai padeda sparčiau mobilizuoti organizmo atsaką, patyrus panašią ataką.

Šių trijų mokslininkų atradimai padėjo sukurti naujus ligų gydymo ir prevencijos metodus, įskaitant skiepus ir bandymus nukreipti imuninės sistemos atsaką prieš vėžinius auglius, nurodė Nobelio komitetas.

Pranešimas apie šį apdovanojimą pradėjo Nobelio premijų teikimo maratoną. Antradienį bus paskelbtas Nobelio fizikos premijos laureatas, trečiadienį - chemijos, ketvirtadienį - literatūros, o penktadienį - Nobelio taikos premijos. Nobelio ekonomikos premijos laureatai paaiškės po savaitės, spalio 10 dieną.

Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija už „už apvaisinimo in vitro (IVF) išvystymą“, padėjusį milijonams nevaisingų porų susilaukti vaikų, buvo apdovanotas fiziologas iš Didžiosios Britanijos Robertas Edwardsas (Robertsas Edvardsas).

Premija mokslininkams bus įteikta gruodžio 10 dieną per Stokholme įvyksiančią iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.