Popiežiaus Benedikto XVI pirmasis valstybinis vizitas gimtojoje Vokietijoje nepateisino lytinio išnaudojimo aukų ir tų žmonių, kurie reikalauja atviresnės bei tolerantiškesnės Bažnyčios, lūkesčių.

Sekmadienį pasibaigęs Benedikto XVI keturių dienų maratonas Berlyne, buvusios komunistinės Rytų Vokietijos mieste Erfurte ir katalikybės bastione Breisgau Freiburge turėjo suteikti naujos energijos Bažnyčiai, kurią dėl lytinio išnaudojimo skandalų ir didėjančio pasaulietiškumo yra ištikusi krizė.

Pasaulio 1,2 mlrd. katalikų vadovas Vokietijoje kreipėsi į džiūgaujančias minias, surengė derybas su politikais ir pademonstruodamas susitaikymo su kitomis religijomis gestą susitiko su musulmonų, žydų, protestantų ir ortodoksų lyderiais.

Sekmadienį Benediktas XVI prognozavo, kad ateityje katalikybę skleis „mažos tikinčiųjų bendruomenės“, o ne, kaip jis, regis, norėjo pasakyti, turtinga Vokietijos Katalikų Bažnyčia, kurioje, jis užsiminė, yra daugiau biurokratijos nei tikėjimo.

Kai kurie Bažnyčios lyderiai nuogąstauja, kad galiausiai gali likti tik su mažomis bendruomenėmis, jei nesvarstys reformų klausimo. Pastaraisiais metais iš Vokietijos Katalikų Bažnyčios oficialiai pasitraukė rekordiškai daug tikinčiųjų, dažnai - protestuodami dėl kunigus persekiojančių lytinio išnaudojimo skandalų.

„Popiežius mato šių laikų ženklus, bet interpretuoja juos ne kaip poreikį drąsiai atverti Katalikų Bažnyčią, o priešingai, (kaip būtinybę) sutelkti jos gretas“, - komentuoja Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“.

„Tikroji Bažnyčios Vakarų pasaulyje krizė yra tikėjimo krizė, - sakė Benediktas XVI. - Jei nerasime būdo tikėjimui iš tikrųjų atnaujinti, visos struktūrinės reformos liks neveiksmingos“.

Centrinio vokiečių katalikų komiteto (ZdK) pirmininkas Aloisas Glueckas tuo nebuvo įtikintas. „Tai nėra klausimas, ar skatinti savistabą ir maldas, ar keisti Bažnyčios struktūras, - sakė jis. - Turime susieti abu šiuos dalykus“.

Tie, kurie tikėjosi, jog popiežius imsis konkrečių žingsnių religiniams nesutarimams glaistyti ar Bažnyčiai modernizuoti, kad į ją grįžtų nuo jos nutolę katalikai, labai nusivylė.

„Apskritai šis vizitas buvo nusivylimas - popiežius užgavo krikščionis protestantus ir, visų pirma, daugelį katalikų“, - rašė katalikiškosios Bavarijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, kurio pozicija labai panaši į daugumos laikraščių vedamuosiuose reiškiamas mintis.

„Šis vizitas pagilins nesutarimus Katalikų Bažnyčios viduje. (Pernai) Anglijoje popiežius sugebėjo skepticizmą jo atžvilgiu paversti entuziazmu. Tačiau ne Vokietijoje“, - pažymėjo „Sueddeutsche Zeitung“.

Katalikų teologijos profesorius Werneris Tzscheetzschas, kuris jau seniai kritikuoja Bažnyčią, su tuo sutinka. „Valdant Benediktui XVI niekas nepasikeis - šių metų kelionė buvo puikus šou, nieko daugiau“, - sakė jis savaitraščio „Der Spiegel“ interneto svetainei.

Tie, kurie tikėjosi pozicijos dėl seksualinės dogmos, moterų vaidmens Bažnyčioje sušvelninimo ar bandymų užmegzti ryšį su kitais tikėjimais, „nepažįsta šio popiežiaus“, sakė W.Tzscheetzschas.

Vokiečių rašytojas Richardas Davidas Prechtas, bestselerių filosofijos klausimais autorius, sakė, kad drungnas sutikimas Vokietijoje, kuri labai didžiavosi Benedikto XVI išrinkimu popiežiumi 2005 metais, atspindi Vakarų tendenciją.

„Katalikų Bažnyčios likimas artimiausius kelerius metus ir dešimtmečius neatrodo labai pozityvus ar euforiškas, ir aš nemanau, kad popiežiaus vizitas ... sustabdys katalikybės nykimą Vokietijoje“, - sakė jis visuomeninei televizijai ZDF.

Miunchene leidžiamas „Sueddeutsche Zeitung“, kuris yra įtakingiausias dienraštis popiežiaus gimtojoje Bavarijoje, šią jo kelionę apibendrino tokia antrašte: „Jis atvyko, jis kalbėjo ir nuvylė“.