Rusija penktadienį minės dvidešimtąsias Sovietų Sąjungos komunistų radikalų pučo prieš pertvarkos lyderį Michailą Gorbačiovą metines.

Praėjus vos keturiems mėnesiams po nesėkmingo perversmininkų mėginimo užgrobti valdžią Sovietų Sąjungos nebeliko.

Lietuva ir Gruzija jau 1990 metais buvo paskelbusios savo nepriklausomybę, bet žlugęs pučas, kuris buvo nukreiptas prieš M.Gorbačiovo reformas, paskatino kitas respublikas viena po kitos atsiskirti nuo SSRS.

Gruodį buvo pasirašytas Belovežo susitarimas, palaidojęs Sovietų Sąjungą. Tai buvo gilus sukrėtimas, kurio padariniai vis dar ryškūs Rusijoje ir daugumoje buvusių SSRS respublikų, o nemaža dalis rusų tebejaučia didžiulį kartėlį dėl sovietų imperijos subyrėjimo.

Pučo organizatoriai "mėgino užveržti veržles, bet nesuprato, kad tai nebeįmanoma", sakė analitikas Jurijus Korguniukas iš fondo "Indem" Maskvoje.

"Jie tik paspartino sistemos žlugimą", - pabrėžė jis.

Turint omenyje tai, kad prie dabartinio Rusijos valdžios aparato vairo stovi buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas, kuris žadėdamas paversti naująją Rusiją modernia valstybe pabrėžtinai demonstruoja pagarbą sovietiniams laikams, manoma, kad oficialūs 20-ųjų pučo metinių paminėjimo renginiai bus gana kuklūs.

Rusijos liberalios organizacijos rugpjūčio 22 dieną rengia eitynes, skirtas paminėti "pergalę" prieš pučą ir priminti valdžiai, kaip svarbu suvokti "devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio pradžios taikaus rusų demokratinio judėjimo tikslus ir uždavinius".

Maskviečiai apie pučą sužinojo, kai rugpjūčio 19-osios rytą pakirdę iš miego per televiziją vietoje įprastos ryto programos pamatė baleto spektaklį "Gulbių ežeras", o pažiūrėję pro langus gatvėse išvydo tankus. Atrodė, kad prie šalies vairo stojo nauji lyderiai.

M.Gorbačiovas vylėsi, kad jo istorinė reformų programa, žinoma kaip viešumo ir pertvarkos politika, padės išsaugoti Sovietų Sąjungą moderniajame pasaulyje.

Buvo akivaizdu, kad SSRS nugrimzdusi į gilų krizės liūną, į kurį ją nustūmė ne tik Lietuvos ir Gruzijos sprendimas paskelbti nepriklausomybę, bet ir nesibaigiantys etniniais neramumai Kaukaze ir Vidurio Azijoje bei ekonominiais vaidai.

Tačiau užkietėjusiems komunistų radikalams reformų buvo per daug. M.Gorbačiovas mėgino numaldyti jų nepasitenkinimą ir atsisakė ekonominių reformų plano, supykdydamas tokius liberalus kaip Borisas Jelcinas ir Eduardas Ševardnadzė.

+++Planą atimti valdžią iš M.Gorbačiovo griežtojo kurso šalininkai brandino ne vieną. Jį įgyvendinti jie ėmėsi 1991 metų rugpjūčio 19 dieną, pasinaudodami tuo, kad Sovietų Sąjungos lyderis su šeima atostogavo Kryme.

"Neturėjau vykti tų atostogų, - pripažino M.Gorbačiovas interviu oficialiam dienraščiui "Rossijskaja gazeta", kurį davė šią savaitę artėjančių pučo metinių proga. - Tai buvo klaida".

Perversmui vadovavo Valstybinis ypatingosios padėties komitetas (GKČP), kurį sudarė aštuoni nariai, tarp jų SSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas, KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas, vidaus reikalų ministras Borisas Pugo ir gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Jie paskelbė pusei metų įvedantys šalyje nepaprastąją padėtį ir nurodė, kad M.Gorbačiovas dėl "sveikatos priežasčių" nebegali eiti savo pareigų, todėl šešis mėnesius SSRS vadovaus GKČP.

Tačiau šiems asmenims nepakako ryžto savo tikslui įgyvendinti, o jų įsakymai nebuvo įvykdyti.

Daugeliui tapo akivaizdu, kad pučas pasmerktas žlugti, kai jie per televizorių pamatė, kaip per pirmą spaudos konferenciją dreba vieno iš perversmininkų lyderio G.Janajevo, turėjusio tapti M.Gorbačiovo įpėdiniu, rankos.

B.Jelcinas, kuris nebuvo areštuotas, ėmėsi vadovauti pasipriešinimo judėjimui, prie kurio prisijungė šimtai maskviečių ir netgi kariniai daliniai.

Žmonės taip pat mobilizavosi prieš perversmininkus Leningrade. Čia jiems vadovavo liberalių pažiūrų meras Anatolijus Sobčakas, dabartinio vyriausybės vadovo V.Putino mentorius.

Rugpjūčio 21 dieną tapo aišku, kad pučistai patyrė nesėkmę, o kitą dieną M.Gorbačiovas sugrįžo į Maskvą.

Tačiau jis praktiškai jau nebeturėjo įtakos, palyginti su B.Jelcinu, kuris tuo metu buvo sovietinės Rusijos Respublikos prezidentas ir savo ryžtinga kalba, pasakyta užsilipus ant tanko Maskvoje, sutelkė visuomenę prieš pučistus.

Visi perversmo organizatoriai buvo areštuoti, išskyrus B.Pugo, kuris prieš pat sulaikymą nusižudė. Jiems buvo skirtos palyginti švelnios bausmės.

G.Janajevas, kuris 1994-aisiais buvo paleistas į laisvę pagal Valstybės Dūmos amnestiją, pernai rugpjūtį mirė. Paskutiniais gyvenimo metais jis ėjo Rusijos tarptautinės turizmo akademijos Tėvynės istorijos ir tarptautinių santykių katedros vedėjo pareigas.