Lėktuvo Tu-134 , kuriuo skrido į Smolenską Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) įgulai buvo daromas psichologinis spaudimas, pareiškė Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) techninės katastrofos tyrimo komisijos pirmininkas Aleksejus Morozovas.

"Prieš skrydį karinių oro pajėgų vyriausiasis vadas pats pranešė (Lenkijos) prezidentui apie pasirengimą skristi. Iš iššifruotų pokalbių matyti, jog kai įgula apsvarstė su protokolo direktoriumi, kad negalima, pasak įgulos, tūpti paskirties aerodrome, ir nėra būtino svarbiausio keleivio sprendimo dėl tolesnio skrydžio tvarkos, vyriausiasis vadas pasirodė kabinoje, ir iš esmės, nebendradarbiaudamas su įgula, vykdė kontroliuojamą pilotavimą, duodamas komandas dėl skrydžių aukščio, informaciją apie skrydžių aukštį", - sakė A.Morozovas spaudos konferencijoje antradienį.

"Visa tai aiškiai, remiantis skraidymo specialistų išvada, gali ir turi būti laikoma kaip psichologinis spaudimas įgulai", - pridūrė jis.

Pasak jo, tai patvirtino ir bendra Rusijos ir Lenkijos psichologų grupė, nagrinėjusi katastrofos aplinkybes ir psichologinių testų, kuriuos pateikė Lenkijos atstovai, rezultatus.  

A.Morozovas taip pat sakė, kad TAK techninė Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofos priežasčių tyrimo komisija nemėgino nuslėpti Smolensko Šiaurės aerodromo techninių trūkumų, bet ne jie buvo katastrofos priežastis.   

"Techninė komisija nemėgino nuslėpti aerodromo ir jos įrenginių trūkumų, kurie atspindėti gana išsamiai galutinėje ataskaitoje. Tačiau, techninų komisijos ir nepriklausomų ekspertų nuomone, trūkumai, susiję su aerodromo infrastruktūra, radijo techninių ir šviesos signalų įrenginių, antžeminių objektyvios kontrolės priemonių būkle ir techniniu lygiu, katastrofos priežasčiai neturėjo įtakos", - pranešė spaudos konferencijoje antradienį Maskvoje TAK techninės Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos tyrimo komisijos vadovas Aleksejus Morozovas.

Pasak jo, uždaryti aerodromą ir uždrausti tūpti dėl meteorologijos sąlygų nenumato Rusijos ir tarptautinės normos. "Kiekvienam aerodromui nustatyti atitinkami meteorologiniai tūpimo minimumai. Sprendimą dėl galimybės tūpti priima orlaivio vadas, prisiimdamas visą atsakomybę", - sakė sakė A.Morozovas.

A.Morozovas pažymėjo, kad lenkų ataskaitoje apie katastrofą nurodoma, jog 3-ajasis pulkas buvo tiesiogiai pavaldus Lenkijos KOP vyriausiajam vadui. Joje taip pat minima, kad, 2008-aisiais atleidus patyrusius vadus ir prireikus skubiai parengti lėktuvų Tu-154 pilotus, jų parengimą tiesiogiai prižiūrėjo pats KOP vyriausiasis vadas.

Pasak A.Morozovo, faktinį spaudimą pilotams patvirtina ir tokios ekipažo frazės: “Aš nežinau, bet jeigu mes nenutūpsime, jis prie manęs kabinėsis, jis pasius”.

“Visi šie faktai Lenkijos ataskaitoje droviai vadinami “šalutiniu spaudimu:, kuris, cituoju “buvo tik elementas, drauge vykstantis įvykis paskutinėje skrydžio fazėje”.

Be to, Lenkijos KIOP vyriausiasis vadas Andrzejus Blasikas (Andžejus Blasikas) neturėjo būti Tu-154 pilotų kabinoje – tai laikoma pažeidimu, tvirtina TAK.

"Vyriausiasis vadas neturėjo būti ekipažo kabinoje, kuri pagal tarptautines sąlygas turi būti sterili, bent nuo 10 tūkst. pėdų (3000 metrų) aukščio, o iš esmės, ji turi būti sterili viso skrydžio metu”, - pareiškė A.Morozovas.

Pasak jo, net lenkų ataskaitoje pažymima, kad Lenkijos KOP vyriausiasis vadas buvo tiesioginis 36-ojo pulko, vykdžiusio skrydį tą lemtingą dieną, viršininkas   ir buvo atsakingas už Tu-154 parengimą.

TAK techninės komisijos narys, nusipelnęs lakūnas bandytojas Rubenas Esajanas, savo ruožtu, patvirtino, kad pilotų kabinoje pagal visas taisykles turi būti tik ekipažas, įrašytas skrydžio užduotyje.

“Nepriklausomai nuo to, kokias pareigas eina bet kurio rango viršininkas, jis neturi teisės būti pilotų kabinoje leidžiantis ar ruošiantis tūpti”, - pabrėžė jis.

O nuomonę, jog ekipažas negalėjo girdėti KOP viršininko nurodymų, nes šis neturėjo mikrofono, R.Esajanas pakomentavo taip: “Šiame lėktuve puikus girdimumas – varikliai užpakalyje, triukšmo kabinoje nėra”.

Lenkijos KOP lėktuvas Tu-154 sudužo netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną. Jame buvo oficiali Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio, kuri skrido į Katynę dalyvauti atminimo renginiuose. Žuvo 96 žmonės - 88 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai.

Liepos 29 dieną Varšuvoje buvo paskelbta aviakatastrofą tyrusios Lenkijos valstybinės komisijos ataskaita. Pagrindinė atsakomybė dėl lainerio sudužimo teko ekipažui, kuris, lenkų ekspertų vertinimu, padarė daug šiurkščių pilotavimo klaidų.

Lenkai taip pat pateikė pretenzijų oro Smolensko Šiaurės aerodromo skrydžių vadovams bei nurodė silpną techninį aerodromo aprūpinimą.

Rusijoje 2011-ųjų sausį Tarptautinis aviacijos komitetas (TAK) paskelbė savo ataskaitą, kurioje apibendrinti L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos techninio tyrimo rezultatai. Tiesiogine lėktuvo sudužimo priežastimi joje nurodytas ekipažo sprendimas neskristi į atsarginį aerodromą, o sisteminės priežastys – skrydžio aprūpinimo trūkumai ir nepakankama ekipažo parengtis.

TAK tyrimo duomenys perduoti Rusijos tyrimo organams, kurie tęsia baudžiamąjį aviakatastrofos tyrimą, palaikydami ryšį su Lenkijos teisėsaugos organais.

Tokiu būdu, šios katastrofos tyrimą tęsia Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas.

Lenkija, savo ruožtu, atlieka savą lėktuvo sudužimo aplinkybių tyrimą.