Premjeras neatmeta, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ gali parduoti Mažeikių naftos perdirbimo bendrovę, bet tvirtina neturįs apie tai patikimos informacijos.

„Antrus metus kalbama, bet nieko nepasikeitė“

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ketvirtadienį portalui tvirtino neturįs oficialios informacijos apie „PKN Orlen“ planus jau ateinantį rudenį rusams ar kokiems nors kitiems pirkėjams parduoti „Orlen Lietuva“ bendrovę Mažeikiuose. Tačiau tokios baigties jis neatmetė. „Aš nežinau. Čia, aišku, jų (Lenkijos koncerno – red.past.) apsisprendimas. Bet aš tikrai neturiu jokių duomenų. Jau antrus metus gyvenam su tomis žiniomis, kad tuoj tuoj parduos. Tačiau nieko kol kas nepasikeitė“, - tvirtino Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Premjeras diplomatiškai atsakė į klausimą, ar planai parduoti Mažeikių bendrovę gali būti siejami su naujojo Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio atėjimu į valdžią. A.Kubilius tik netiesiogiai pripažino, kad ankstesnis Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis, praėjusį pavasarį tragiškai žuvęs aviakatastrofoje, pasisakė prieš valstybės valdomos „PKN Orlen“ puoselėjamus planus atsikratyti „Orlen Lietuva“.

„Iš vienos pusės – taip“, - sakė A.Kubilius, paklaustas, ar L.Kaczynskis, kurio jau nebeliko, buvo griežtai prieš Mažeikių įmonės pardavimą. „Iš kitos pusės gal yra kiti, ekonominiai dalykai. Aš tikrai neturiu jokių duomenų“, - tvirtino Lietuvos premjeras.

A.Kubilius priminė, kad balandį Maskvoje įvykusiame jo susitikime su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu irgi kalbėta apie galimą „Orlen Lietuva“ gamyklos pardavimą rusams. „Nepaisant, to, kad ir su V.Putinu buvo kalbama, kad jau tuoj pat ir čia pat bus tas klausimas šitaip sprendžiamas, kol kas nieko naujo nežinom“, - pridūrė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Neoficialūs duomenys lenkų spaudoje

Lenkijos spauda ketvirtadienį rašo, kad „PKN Orlen“ ketina nedelsiant parduoti Mažeikių bendrovę „Orlen Lietuva“, nes Lietuva esą neįvykdė lenkų ultimatumo per du mėnesius išspręsti pastarosios logistikos problemų.

Dienraštis „Dziennik Gazety Prawnej“ rašo, kad už „Orlen Lietuvos“ pardavimą pasisako didžiausia Lenkijos koncerno akcininkė Iždo ministerija. Neoficialių šaltinių teigimu, sprendimas dėl Lietuvos įmonės pardavimo gali būti priimtas jau rugsėjį, o pardavimo sandoris užbaigtas per pusę metų. Dienraščio šaltiniai teigia, kad laukiama tik ministerijos sprendimo.

Teigiama, kad tarp galimų „Orlen Lietuvos“ pardavimo scenarijų - dalies akcijų perleidimas arba visiškas Lenkijos kapitalo pasitraukimas.

Lenkijos spauda rašo, kad „PKN Orlen“ netenkina neatstatytas geležinkelis į Latviją bei per dideli geležinkelių tarifai.

Skundų gausa

Šiomis dienomis taip pat pranešta, kad „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Europos Sąjungos konkurencijos generalinį direktoratą su skundu dėl nesąžiningos Latvijos mokesčių politikos, skelbia Latvijos laikraštis „Dienas bizness“. „Kadangi dėl diskriminuojančių įstatymų Latvijoje benzinui, į kurį įmaišyta biodegalų, taikomos akcizo lengvatos, mūsų importuojamas benzinas su biodegalais tampa brangesnis, todėl mūsų pardavimai Latvijoje smuko maždaug 40 proc.“, - sakė „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras.

Iš Lietuvos importuojamam benzinui su biodegalais Latvijoje taikomas 269 latų tūkstančiui litrų akcizas. Tačiau jei biodegalų į benziną įpilama Latvijoje, akcizas sudaro 256 latus. „Orlen Lietuva“ mano, kad tokia politika akivaizdžiai prieštarauja ES normoms.

Be to, „Orlen Lietuva“ ketina skųsti „Lietuvos geležinkelius“, kurie dėl protekcionizmo išardė geležinkelį, jungusį Mažeikius su Renge. Tai buvo trumpiausias kelias iš Lietuvos į Latviją. Dabar degalai į Latviją turi būti gabenami ilgesniu keliu - per Šiaulius, kas naudinga „Lietuvos geležinkeliams“.

Įsigijo 2006 metais

„PKN Orlen“ įsigijo Mažeikių naftos kompleksą iš Rusijos „Jukos“ ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.

Nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“ per Baltarusiją, „Orlen Lietuvai“ ją tenka atsigabenti jūra per Būtingę, o produktus ji eksportuoja per „Klaipėdos naftos“ terminalą valstybiniame uoste, į kurį gabena geležinkeliu.

„PKN Orlen“ norėtų pakeisti geležinkelį naftotiekiu ir taip sumažinti transportavimo išlaidas, bet koncernas nenori investuoti, nevaldydamas „Klaipėdos naftos“.