Premjeras konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad ši Vyriausybė sugeba įgyvendinti pertvarkas, kurioms priešinasi įtakingos verslo grupės.

"Lygiai taip panašiai skambėjo žodžiai, kad negalima išardyti "Leo LT". "Gazprom" sako, kad negalima liesti jo reikalų čia, Lietuvoje", - interviu Lietuvos radijui sakė ministras pirmininkas, komentuodamas siūlomas pertvarkas šilumos ūkyje.

"Nuosekliai sieksime nuosavybės atskyrimo, atskiriant šilumos ūkio priežiūrą nuo šilumos tiekimo paslaugų, kad šilumos energijos gamyboje būtų naudojama žymiai daugiau biokuro - tai atpigintų pačios šilumos gamybą. Ypatingai daugiabučiuose namuose būtų įgyvendinamos visos šilumos taupymo programos", - teigė A.Kubilius.

Anot jo, dar šią žiemą galbūt pavyks pasiekti, kad vartotojas būtų tinkamai šilumos tiekėjų informuojamas apie tai, kiek šilumos suvartota, kokią sąskaitą gauna, kuo ta sąskaita yra pagrįsta ir kad jis galėtų palyginti ją su kaimynų gaunamomis sąskaitomis.

Šalies šilumos ūkyje dominuojant koncerno "Icor" valdomoms bendrovėms, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sieks išskaidyti veiklas.

2008 metais tuometinės socialdemokratų Vyriausybės ir su "Vilniaus prekybos" akcininkais susijusios bendrovės "NDX energija" įkurta nacionalinė energetikos bendrovė "Leo LT" buvo išformuota, kilus visuomenės pasipiktinimui dėl jos įkūrimo skaidrumo.

Konservatorių Vyriausybei pavyko išformuoti įmonę po to, kai "NDX energijai" buvo pateiktas 520,831 mln. litų vertės ieškinys dėl žalos atlyginimo - tokios sumos reikalauta už tai, jog privatizavus bendrovę VST, jos pirkėja "NDX energija" iš bankų gautas paskolas perkėlė bendrovei, ir taip visą pirkinio kainą realiai sumokėjo ne "NDX energija", o pati VST. Šalys ginčą baigė taikiai, Vyriausybei sumokėjus 680 mln. litų kompensaciją "NDX energijai".

Lietuvos Vyriausybė, kuri teigia patirianti Rusijos dujų milžino "Gazprom" spaudimą, savo ruožtu bando spausti koncerną "į kampą".

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą "Gazprom" piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Ji taip pat pareikalavo, kad atsistatydintų įmonės vadovai, įskaitant ir du valdybos narius - "Gazprom" atstovus.

"Gazprom" ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad valstybė savo žinion perims magistralinius šalies dujotiekius. Dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau Vyriausybė pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Kai kurie apžvalgininkai mano, kad Vyriausybei veiksmai "Gazprom" atžvilgiu yra gerai apgalvoti ir gali baigtis jos pergale.