Nors bankrutavusius svetur lietuvius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, norinčių atsikratyti skolų jungo ir atkurti mokumą daugėja. Bankrutuoti Latvijoje ar Didžiojoje Britanijoje artimiausiu metu ketina bent per 30 tautiečių.
Galės bankrutuoti liepą
Lietuvoje apie asmeninio bankroto galimybę kalbama jau trejus metus. Šiemet Fizinių asmenų bankroto įstatymas pagaliau atsidūrė Seime, tačiau vargu ar bus spėta jį apsvarstyti ir priimti.
Dar pavasarį asmeninio bankroto galimybės laukiantiems gyventojams buvo žadama, kad įstatymas turėtų įsigalioti pirmąją 2012-ųjų dieną. Tačiau aiškėja, kad tai galėtų įvykti geriausiu atveju kitiems metams įpusėjus – liepos 1-ąją.
Politikai žada, kad su paskutinėmis pastabomis Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas Seimo valdybai bus įteiktas šį penktadienį. Ji užregistruos tik kitą savaitę ir dar po savaitės, kaip tik tada, kai baigiasi Seimo rudens sesija, įstatymo projektas būtų atiduotas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ir tik tada, jeigu nebus jokių pasipriešinimų, dar po savaitės įstatymo projektas turėtų būti įtrauktas į plenarinį posėdį, kad būtų svarstoma dėl jo priėmimo.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą kuriančios Seime sudarytos darbo grupės vadovas Darbo partijos narys Vytautas Gapšys tikisi, kad rudens sesija bus pratęsta ir įstatymas bus priimtas kitų metų pradžioje.
„Didelio skirtumo, kada įstatymas bus priimtas, nėra, nes reiks numatyti dar bent pusę metų, kad įstatymas įsigaliotų. Jis greičiau nei po pusmečio nuo priėmimo dienos neįsigalios. Jeigu sausį Seimas įstatymą priims, tikėtina, kad jis įsigalios nuo liepos 1-osios. Įsigaliojimo datą nustatys Teisės ir teisėtvarkos komitetas“, – teigė V.Gapšys.
Vilkino, bet negludino
Tačiau Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė neabejoja, kad jeigu politikai nestokotų politinės valios, įstatymas galėtų būti priimtas dar šiemet ir įsigaliotų iškart nuo sausio 1-osios.
„Akivaizdu, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas nenaudingas bankams, jie turi didelę įtaką šalies valdžios institucijoms. Dėl to įstatymą priimti vis delsiama. Ypač pirmasis šio įstatymo variantas parodė, kad jis naudingas tik kredito įstaigoms, nes asmenys galimybe bankrutuoti tiesiog nesinaudotų ir įstatymas neveiktų. Prieš porą metų bankai taip pat gąsdino, kad už galimybę asmenims bankrutuoti turės sumokėti visų bankų klientai, esą dėl to brangs paskolos. Tai taip pat buvo vienas argumentų, kuris vilkino įstatymo priėmimą. Laiko buvo išlošta, tačiau ne bankų klientų naudai“, – pabrėžė R.Paukštė. Jis neatmetė versijos, kad neturėdami galimybės atkurti savo mokumą Lietuvoje žmonės priversti emigruoti.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu jau nekyla pasipriešinimas dabartiniam įstatymo projektui. Esą jis daugmaž atitinka bankų ir jų klientų reikalavimus.
Vis dėlto, R.Paukštės ir V.Gapšio teigimu, įstatyme atsirado svarbi bankrutuojančio asmens padėtį gerinanti aplinkybė. Ankstesniame įstatymo projekte buvo numatyta, kad visus bankrutuojančio asmens finansinius reikalus tvarkys bankroto administratorius. Pavyzdžiui, jis sumokės ir už vaikų darželį ar kabelinę televiziją.
Tai, pasak V.Gapšio, brangintų procesą, todėl buvo sutarta, kad vis dėlto bankrutuojančiam asmeniui bus palikta galimybė savarankiškai disponuoti tam tikra nedidele pinigų suma. Šią pataisą pasiūliusi Lietuvos bankų klientų asociacija džiaugiasi, kad ši nuostata į gana griežtą įstatymą įneša šiek tiek liberalumo.
Tačiau niekas nesiryžta suskaičiuoti, kiek kainuos asmeninis bankrotas. Teigiama, kad didžiausią dalį papildomų išlaidų per penkis bankrutavimo metus sudarys atlygio bankroto administratoriui mokėjimas.
Gyvenimas iš naujo
Todėl neatmetama galimybė, kad brangus ir gana griežtas asmeninio bankroto procesas Lietuvoje žmones ir toliau skatins siekti asmeninio bankroto kitoje šalyje. Šiuo metu lietuviai tai daro kaimynėje Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje, į kurias išvyksta dirbti, gyventi ir pradėti naujo savo ekonominio gyvenimo.
Milda Špakauskaitė – pirmoji lietuvė, sėkmingai praėjusi bankroto procedūrą Didžiojoje Britanijoje. Per pusmetį ji atsikratė 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. litų) skolos Lietuvoje veikiančiam bankui „Swedbank“.
2008-aisiais vieno sostinės interjero dizaino salono vadove dirbusi moteris už paskolą, pasiimtą iš banko, įsigijo sklypą su namu netoli Vilniaus. Tačiau jau po metų ji prarado darbą ir išsiskyrė su partneriu. Viena su penkiamete dukra likusi moteris negalėjo bankui mokėti apie 550 eurų (apie 1,9 tūkst. litų) per mėnesį.
M.Špakauskaitei neliko kito pasirinkimo, kaip emigruoti, tačiau Didžiojoje Britanijoje dirbant padavėja taip pat neužteko pinigų banko įmokoms mokėti. Todėl šių metų pradžioje ji nusprendė pasinaudoti asmeninio bankroto procedūra Didžiojoje Britanijoje.
„Tai man padėjo pradėti gyvenimą iš naujo. Priešingu atveju didžiulės skolos mane būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos“, – sakė M.Špakauskaitė.
Emigrantų galimybė
Šios lietuvės pavydžiu seka bent 17-a lietuvių. Jie taip pat ketina atkurti savo mokumą Didžiojoje Britanijoje. Su M.Špakauskaitės bankroto byla dirbęs bendrovės „Insolbaltika UK“ patarėjas nemokumo klausimais Andrejus Smolenko sakė, kad dėl mokumo atkūrimo Didžiojoje Britanijoje besikreipiančių lietuvių skola vidutiniškai siekia 100–250 tūkst. eurų (345–863 tūkst. litų).
„Tarp klientų yra ir paprastų statybininkų, turinčių 90 tūkst. eurų skolų, ir buvusių bendrovių vadovų, kurių skolos viršija milijoną eurų“, – kalbėjo A.Smolenko. Pasak jo, asmeninio bankroto teismo išlaidos Didžiojoje Britanijoje gali siekti 700–2800 litų, o pats procesas gali užtrukti iki trejų metų.
Norintys Didžioje Britanijoje kreiptis dėl asmeninio bankroto privalo šalyje gyventi ir dirbti bent tris mėnesius, o bankroto procedūra pradedama po pusmečio.
Kaip rodo M.Špakauskaitės pavyzdys, jos bankrotas buvo paskelbtas po gero pusmečio nuo proceso pradžios. Kadangi lietuvės pajamų lygis siekė minimalių pajamų gavimo ribą, kurią gaunant iš žmogaus neišskaičiuojami pinigai skolai grąžinti, jai jokių finansinių įsipareigojimų neliko. „Netgi jeigu po bankroto paskelbimo dienos iškart būčiau loterijoje laimėjusi milijoną, jo iš manęs niekas nebūtų atėmęs nurašytai skolai padengti“, – teigė M.Špakauskaitė.
Neskuba pripažinti bankroto
Nors Didžiojoje Britanijoje M.Špakauskaitės skola bankui „Swedbank“ buvo nurašyta ir, pasak A.Smolenko, bankas geranoriškai sutiko su asmens bankroto procedūra, vis dėlto lietuvaitė vis dar yra kreditorių akiratyje. Paskelbus asmeninį bankrotą Didžiojoje Britanijoje, teises į jos skolas įgijo Lietuvos valstybės įkurta bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. Kadangi ji buvo apdraudusi M.Špakauskaitės paskolą, po jos asmeninio bankroto visą skolą turėjo padengti bankui „Swedbank“.
Todėl bankas „Swedbank“ šiuo atveju nepatyrė jokio nuostolio, nes iš draudimo bendrovės atgavo visus M.Špakauskaitei paskolintus pinigus.
Kaip sakė bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Marijus Jūris Mikalauskas, draudimo bendrovė jau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo iš M.Špakauskaitės.
„Yra keli skolos išieškojimo būdai. Pirmiausia, yra turtas, kuris bus parduodamas iš varžytinių. Jeigu gautų lėšų neužteks skolai padengti, bus siekiama skolą išieškoti kitais būdais. Pvz., dalį pinigų išskaičiuoti iš skolininkės atlyginimo. Skolos išieškojimo terminas neapibrėžtas. Galimas ir toks variantas, kad pardavus turtą likusi skolos dalis bus nurašyta, jeigu ją išieškoti bus ekonomiškai nepagrįsta“, – galimus variantus vardijo M.J.Mikalauskas. Jis paminėjo ir asmeninio bankroto procedūros galimybę, tačiau kol esą Lietuvoje nėra teisminės praktikos, niekas nežino, kaip tai turėtų vykti. „Viena kita byla skinasi kelią per visą teisminę sistemą iki Aukščiausiojo Teismo. Tada ir bus aišku“, – sakė pašnekovas.
Tačiau advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas šiemet pripažino, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažinti ir Lietuvoje. Esą neliko abejonių dėl naudojimosi ES teisės aktuose įtvirtinta asmeninio bankroto teise. Tokią teisę Lietuvos piliečiams suteikia ES reglamentas „Dėl nemokumo procedūrų“.
Komentaras
Evaldas Rapolas
NORDIA BAUBLYS & PARTNERS
Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto normos yra ganėtinai griežtos: bankrotą inicijuoti galės tik pats asmuo, kuris turės ne mažiau kaip 20 tūkst. skolą, o skoloms padengti būtų ne tik išparduotas visas asmens turtas, bet ir didžioji dalis pajamų, išskyrus nedidelę sumą, skirtą būtiniesiems poreikiams patenkinti, būtų pervestos kreditoriams. Visas skolos likvidavimo procesas gali užtrukti iki 5 metų ir, jei per šį laikotarpį nebus grąžintos visos skolos, tuomet skolos likutis bus nurašytas. Todėl, jeigu vidutines pajamas gaunantis lietuvis ryžtųsi bankroto procedūrai, jam penkerius metus tektų verstis su itin kukliomis pajamomis. Tad manytina, jog šiam žingsniui ryžtųsi ne kiekvienas, o tik itin didelių skolų turintys ir į beviltišką situaciją patekę asmenys. Be to, net ir baigus bankroto procedūrą, gali likti neigiamų padarinių – tikėtina, kad finansų sektoriaus įmonės į tokį klientą žiūrės atsargiau ir griežčiau.
Iš esmės analogiška situacija buvo Latvijoje, kai 2007 m. priėmus gana konservatyvų fizinių asmenų bankroto įstatymą juo pasinaudojo vos keli šimtai gyventojų. Situacija pasikeitė nuo praėjusių metų rudens liberalizavus šio įstatymo normas. Tai rodo, kad vien įstatymo projekto priėmimas dar nereiškia, jog juo bus naudojamasi.
Kiekvienas asmuo turi teisę rinktis tai, kas jam yra geriausia. Todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju asmuo, kuris ryžtasi bankroto procedūrai, apsvarstys galimybes tai atlikti nebūtinai Lietuvoje.
Kaip jau buvo minėta, Latvijoje šiuo metu galiojančios asmeninio bankroto normos yra liberalesnės, nei ketinama priimti Lietuvoje. Latvijoje bankroto procedūra ilgiausiai gali trukti iki 3,5 metų, o, svarbiausia, per visą šį laikotarpį nustatoma asmens atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, kuri tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio: kuo mažesnes pajamas gauna asmuo, tuo mažesnė dalis šių pajamų atskaitoma kreditoriams dengiant skolinius įsipareigojimus. Trejus su puse metų bankrotas tęsiasi tik tiems, kurie nepajėgia grąžinti nė penktadalio sumos. Tuomet kas mėnesį bankrotą paskelbęs asmuo turi atiduoti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus numatytam laikotarpiui, likusios negrąžintos skolos panaikinamos. Artimiausiu metu ketinama priimti įstatymo pataisas, kad tuo atveju, kai pajamos neviršija minimalaus valstybės nustatyto dydžio, nuo pajamų visai nebūtų atskaitoma.
Fizinio asmens bankrotas Didžiojoje Britanijoje įteisintas jau nuo 1986 m., todėl nenuostabu, kad šioje šalyje asmeninio bankroto normos yra išsamesnės ir labiau pritaikomos praktikoje. Siekiant inicijuoti asmeninio bankroto procedūras Didžiojoje Britanijoje, ši šalis turi būti asmens pagrindinių interesų centras. Visi apribojimai ir pajamų dalies išskaitymas taikomas tik vienus metus ir tik tuomet, kai pajamos yra didesnės nei valstybės nustatytas minimalus dydis – 1200 svarų sterlingų. Praėjus 12 mėnesių nuo bankroto paskelbimo automatiškai panaikinami visi apribojimai ir negrąžinta skolos dalis nubraukiama. Tačiau pati procedūra gana brangi ir kiekvienas, kuris ryžtasi asmeniniam bankrotui, turi apskaičiuoti, ar jam tai apsimokės.
Iš esmės asmeninio bankroto procedūra kiekvienoje šalyje turi tam tikrų pliusų ar minusų. Todėl asmuo privalo apsvarstyti būtent savo individualią situaciją ir kiekvienu atveju sudėlioti visus „už“ ir „prieš“.
Svarbūs Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto aspektai
Asmens bankrotą galės skelbti visi fiziniai asmenys ir asmenys, besiverčiantys individualiąja veikla, t. y. ūkininkai, advokatai, antstoliai, teisėjai ir kt.
Bankrutuoti galės asmenys, kurių skola viršys 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydį, t. y. 20 tūkst. litų.
Asmens bankrotą galės paskelbti pats asmuo, pateikęs pareiškimą apygardos teismui, prieš mėnesį apie tokį ketinimą reiks pranešti kreditoriams, tačiau jų sutikimas nebus būtinas.
Vykstant asmens bankroto procesui bankrutuojantis asmuo galės disponuoti nustatyta pinigų suma, būtina būtinosioms išlaidoms padengti.
Asmens bankroto procesas galės trukti 5 metus, procesui pasibaigus skolos bus nurašytos.
Naujausi komentarai