Pirmadienį oficialiai skelbiamas naujos atominės elektrinės investuotojo konkursas. Tačiau ar Lietuvai jos tikrai reikia? Atsakymo į šį klausimą bus ieškoma dar ne kartą, nes kaimynai taip pat žada statyti branduolinius reaktorius.

Ant „Leo“ pelenų

Penktadienį pasirašiusi sutartį dėl „Leo LT“ likvidavimo, Vyriausybė nusprendė jau šiandien skelbti konkursą strateginiam investuotojui, kuris turėtų statyti naują atominę elektrinę (AE). Konkurso laimėtojas su Vyriausybe pasirašytų koncesijos sutartį dėl naujos AE Lietuvoje projektavimo, plėtros, statybos, valdymo ir eksploatavimo nutraukimo.

Išardžius „Leo LT“, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, pagaliau atsivėrė galimybės statyti naują AE. Ironiška, nes būtent tam ir buvo kuriamas nacionalinis investuotojas.

„Jaučiuosi lyg būčiau padaręs pradžią naujai atominei elektrinei“, – paklaustas, kaip jaučiasi, pagaliau padėjęs tašką skandalingoje „Leo LT“ istorijoje, atsakė A.Sekmokas.

Jis taip pat pridūrė gavęs įgaliojimus ir galutinai patvirtinęs konkurso investuotojui sąlygas. „Kvietimas investuoti į naują elektrinę bus paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir oficialiajame ES leidinyje „Official Journal of European Union“, – penktadienio pavakare Rytų Europos studijų centre surengtoje diskusijoje su pasididžiavimu kalbėjo energetikos ministras.

Kelias dar tolimas

Apskritojo stalo diskusijoje politikai, ekonomistai, mokslininkai nebe pirmą kartą svarstė, ar Lietuvai reikia ir ar iš tikrųjų apsimoka statyti naują AE. Mat tokius pačius planus turi ir Rusijos Kaliningrado sritis, Baltarusija, Estija bei Lenkija. Pastaroji žada statyti net 4 atomines elektrines.

Be to, Lietuva naują elektrinę planuoja turėti iki 2020 m., o Baltarusija – iki 2015-ųjų, todėl galės Lietuvai pasiūlyti pigios elektros energijos. Tai patvirtino ir Baltarusijos premjeras Sergejus Sidorskis. Energiją mielai parduotų ir estai bei lenkai. Apžvalgininkai pastebi, kad pastaruosius galimybė eksportuoti energiją net paskatintų spartinti energetinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybas.

Ekonomikos ir energetikos ekspertai vėsina politikų entuziazmą ir įspėja, kad prieš prasidedant statyboms dar teks atsakyti į labai daug klausimų.

Didžiausi darbai – priešakyje

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pabrėžė, kad AE projektai ir taip vėluoja, o Lietuva nėra apsisprendusi, ar nauja elektrinė tai – verslo planas, ar įrankis energetinei nepriklausomybei pasiekti. Jo nuomone, tik atsakius į šį klausimą bus galima derėtis su potencialiais investuotojais dėl investicijų dydžio, akcijų kiekio ir koncesijos sutarties detalių. Kita problema – per mažas planuojamas elektrinės galingumas.

„Pasikvietėme daug šalių, bet norime statyti gana nedidelę – tik vieno bloko, maždaug 1300 megavatų galios elektrinę. Tai nieko neišspręs. Jungtis su Lenkija kaimynų nedomina, nes negalėsime jiems pasiūlyti reikiamo energijos kiekio. Kitų jungčių projektai irgi nelabai juda. Yra ir finansiniai aspektai: kviečiame privatų investuotoją ir sakome: „Štai tau aikštelė - statyk“. Ką be elektrinės akcijų pasiūlysime investuotojui? Koks bus jos atsiperkamumas? Yra gausybė klausimų, į kuriuos neatsakius, niekas neateis ir neinvestuos savo pinigų“, – dėstė Lietuvos banko ekspertas.

Be to, investuotojų atėjimą gali apsunkinti ir kaimynų užmačios statyti savo branduolinius reaktorius.

Diskusijos dalyviai politikams pasiūlė neužmiršti ir istorijos pamokų. Jie įspėjo, kad investuotojams neturėtų būti sudarytos ir šiltnamio sąlygos, kaip nutiko privatizuojant „Mažeikių naftą“, kai už grašius JAV bendrovei „Williams International“ buvo atiduotas vienas svarbiausių šalies objektų.

A.Sekmokas taip pat pripažino, kad yra daug neišspręstų klausimų. Vienas jų – galimas specialistų stygius, mat kol kas nėra kaip apmokyti naujų AE darbuotojų. Kitas klausimas – ar Lietuvos įmonės pasiruošusios dalyvauti elektrinės statybose. Neišspręsti ir kai kurie licencijavimo klausimai.

Ministras trykšta optimizmu

Nepaisant to, energetikos ministras ir premjeras abejonių dėl naujos AE Lietuvoje neturi. Pasak jų, ji šaliai labai reikalinga ir bus statoma.

„Klausiama, ar rasime strateginį investuotoją. Aš klausimą formuluoju kitaip: ar turėsime pakankamai politinės valios įvykdyti šitą projektą iki galo, ar sugebėsime tiems investuotojams pasiūlyti tinkamas sąlygas“, – teigė A.Sekmokas.

Pasak jo, 2015 m., kai estai ir lenkai turės uždaryti savo pasenusias elektrines, regione gali atsirasti energijos stygius. „Mūsų elektrinės reikės, ir ne tik mums. Šis projektas yra ekonomiškai pagrįstas. Buvo atlikta analizė. Be to, reikia pabrėžti, kad nauja elektrinė bus didžiausia „plyno lauko“ investicija Lietuvos istorijoje, didžiulis impulsas šalies ekonomikai“, – tikino energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius taip pat yra sakęs, kad rusiška elektros energija yra pigesnė nei gaminama Elektrėnuose, tačiau tik tol, kol Rusija mato, kad elektros Lietuva gali pasigaminti ir pati.

Atominė energija pigiausia

Politikai ir mokslininkai iš esmės sutaria, kad branduolinė energija yra efektyviausias būdas išsilaisvinti nuo Rusijos įtakos. Tiesa, yra ir kita šiuolaikinės energetika vystymosi kryptis – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tačiau pasak premjero patarėjo Kęstučio Škiudo, ši išeitis Lietuvai netinkama, nes  saulės mūsų šalyje yra per mažai, kad apsimokėtų vystyti tokius projektus, o vėjo energija esą yra neefektyvi.

„Tie agregatai niekada nebūna apkrauti daugiau kaip 50 proc., nes vėjas – labai nepastovus. O norint pasiekti panašią galią kaip planuojamos atominės elektrinės, milžiniški vėjo jėgainių parkai kainuotų ne ką mažiau. Aišku, šios dvi energetikos šakos gali viena kitą papildyti. Taip pat reikia siekti didesnio energijos efektyvumo bei įvykdyti visus planuojamus jungčių projektus. Be to, per 10 m. regiono elektros poreikiai gali išaugti net du kartus. Taigi, manau, kad netgi jei regione būtų pastatytos dar dvi AE, jos rastų savo vartotojus“, – teigė K.Škiudas.

Jam pritarė ir Kauno technologijos universiteto Energetiko technologijų instituto direktorius prof. Jonas Gylys. Anot jo, šiuolaikinės atominės elektrinės tiek patikimumo, tiek ekologijos, tiek ekonominiu požiūriu yra pranašesnės ne tik už agregatus, gaminančius elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir už dujines elektrines.

„Dujines elektrines pigiau pastatyti, bet jos tarnauja apie 30 metų, o dabartinės atominės elektrinės – apie 60 metų, o ir taip dujoms išleistume apie 19 mlrd. litų daugiau nei branduoliniam kurui. Be to, reaktoriai nuolatos būna apkrauti maždaug 90 proc. Taigi puikus efektyvumas“, – dėstė profesorius.

Anot jo, yra kelios branduolinio kuro rūšys. Pigiausia kainuoja maždaug 40 JAV dolerių už kilogramą. Kita – apie 80, o pati brangiausia – apie 150 JAV dolerių. Skaičiuojama, kad pigiausios urano rūšies pasauliui užteks dar maždaug 40–50 m. Brangesnių esą yra keliolika kartų daugiau.