Lietuvos diplomatai tikisi, kad pavyks įgyvendinti pasiūlymą visos Europos Sąjungos mastu įvesti papildomą mokestį už „nešvarios“ atominės energijos pirkimą iš trečiųjų šalių.

Tai esą gali priversti rusus ir baltarusius jeigu nesustabdyti, tai bent smarkiai pakoreguoti savo planus šalia Lietuvos sienų pastatyti naujas branduolines jėgaines, kurių saugumu smarkiai abejojama.

Ypač baiminamasi Astravo projekto

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas tvirtina, kad ES institucijose, įskaitant ir Viršūnių tarybą, jau aptarta Lietuvos bei kai kurių kitų ES valstybių iniciatyva įvesti vadinamąjį „perimetro“ mokestį už elektros energiją, įsigyjamą iš trečiosiose šalyse pastatytų ar dar statomų ir projektuojamų saugumo principų neatitinkančių branduolinių jėgainių.

Jeigu toks mokestis būtų įvestas, Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir kitos ES šalys privalėtų jį taikyti, įsigydamos elektrą iš Rusijoje ir Baltarusijoje visiškai netoli Lietuvos sienų pastatytų nesaugių atominių elektrinių.

Mokesčio įvedimas gerokai pabrangintų tokią elektrą ir rusai bei baltarusiai gali dar pasvarstyti, ar verta imtis nesaugių projektų, ar juos peržiūrėti, atsižvelgiant į visus Lietuvos, kitų kaimyninių valstybių bei tarptautinių organizacijų keliamus saugos užtikrinimo reikalavimus.

Lietuva pirmiausia siekia, kad Baltarusija nestatytų atominės elektrinės parinktoje aikštelėje prie Astravo miesto, vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus.

Briuselio sprendimas – iki šių metų pabaigos

„Tokio mokesčio iniciatyva jau aptarta ir dabar gali būti plėtojama“, - ketvirtadienį sakė E.Meilūnas.

Jis teigiamai atsakė į klausimą, ar vadinamasis „perimetro“ mokestis už „nešvarią“ elektrą gali tapti visos ES teisės aktu, kurį privalėtų įgyvendinti ir laikytis visos bendrijos šalys.

Viceministras tikisi, kad jau šiemet ES institucijos su visomis šalimis-narėmis suderins ir pasakys savo nuomonę dėl šio mokesčio įvedimo.

Prieš savaitę įvykusiame ES Vadovų tarybos susitikime priimta deklaracija, kurioje tiesiogiai nekalbama apie „perimetro“ mokesčio įvedimo būtinybę, tačiau pabrėžiama būtinybė užtikrinti saugią atominę energetiką ne tik ES viduje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Europos Komisija iki 2011 metų pabaigos įpareigota pateikti konkrečius pasiūlymus, ko derėtų imtis, kad saugos reikalavimų būtų laikomasi tarptautiniu mastu.

Lietuva tikisi, kad tarp pasiūlymų atsiras ir „perimetro“ mokesčio įteisinimo galimybė. „Vadovų tarybos išvadų suformulavimas dėl saugos užtikrinimo priemonių ne tik ES, bet ir kaimyninėse valstybėse rodo, kad viską galima pasiekti“, - vylėsi pareigūnas.

Tikisi gauti išsamesnę informaciją

Kol kas, anot E.Meilūno, Lietuva laukia pilnos ir patikimos informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie Astrave bei Kaliningrado srityje numatomas statyti naujas atomines elektrines. Viceministro teigimu, Lietuva turi „įvairių galimybių tiek dvišaliu pagrindu, tiek ir per tarptautines organizacijas“ priversti rusus ir baltarusius įsiklausyti į oficialiojo Vilniaus reiškiamą nerimą.

„Pirmiausia laukiame aiškių atsakymų iš Rusijos ir Baltarusijos dėl jų numatomų projektų, nes iki šiol tokių atsakymų negavome. Tada bus galima matyti, ko imtis, ką daryti, kad būtų įsiklausyta į mūsų pareiškimus“, - sakė E.Meilūnas.

Tokius atsakymus, be kita ko, tikimasi išgirsti ir per kitą savaitę Vienoje prasidedančią Branduolinės saugos konvencijos peržiūros konferenciją, vykstančią kas trejus metus. Lietuva žada oficialių diskusijų metu kelti jai rūpimus klausimus rusų bei baltarusių delegacijoms, taip pat atkreips kitų valstybių dėmesį į Astravo ir Kaliningrado atominių elektrinių potencialią grėsmę Lietuvai.

Mato įvairias galimybes

Paklaustas, kas bus, jeigu išsamūs atsakymai vis dėlto nebus gauti, o Rusija ir Baltarusija tęs savo projektų įgyvendinimą, viceministras atsakė: „Tuomet yra Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), Jungtinės Tautos ir Espo konvencijos dėl saugumo užtikrinimo statant atomines elektrines sekretoriatas, pagaliau, ES. Naudosimės visais įmanomais tarptautiniais instrumentais, kad pasiektume savo tikslų. Dar yra galimybė tokius klausimus kelti tarptautiniame teisme ar arbitraže“.

E.Meilūnas tvirtino nemanąs, kad Lietuvai nieko nepavyks pasiekti. „Nieko neįmanomo nėra. Mechanizmai yra įvairūs, jais bus naudojamasi“, - pastebėjo užsienio reikalų viceministras.

Jo nuomone, Lietuva ir iki šiol pakankamai aktyviai reiškė savo nuomonę, bet dabar, kai Rusija ir Baltarusija ėmė konkretizuoti savo planus dėl atominių elektrinių statybos, tik dar labiau suaktyvins savo veiksmus, „nes čia kalbama ne apie bet ką, bet apie Lietuvos žmonių saugumą“.